„Rally Žemaitija 2020“ – serviso zonos triukai

 Klasikiniame ralyje yra viena į oficialią varžybų programą neįtraukta rungtis, kurios baigtis labai dažnai turi tiesioginę įtaką galutiniams rezultatams: mechanikų lenktynės su laiku dirbant lauko sąlygomis sukurtoje serviso zonoje. Paprastai sportinę techniką prižiūrintys meistrai turi tik 30 minučių tam, kad būtų pašalinti trasoje apsinuoginę automobilio gedimai ar avarijos metu atsiradusios „geležinės problemos“. Ką per tiek laiko galima nuveikti, pasakoja „Rally Žemaitija 2020“ startuojančių komandų serviso dievai.

Komplimentai Lietuvos meistrams

Martynas Samsonas, vadovaujantis sportiniams automobiliams skirtų transmisijų ir amortizatorių gamybos kompanijai, šįkart Kelmėje rūpinasi pirmuoju savo vyresnėlio sūnaus Kajaus startu Lietuvos ralio sprinto čempionate. Dėstydamas, ką galima nuveikti per pusvalandį serviso zonoje, Martynas akcentuoja keletą svarbiausių momentų. 

„Priklauso nuo to, kiek atsarginių detalių turi ir kokia automobilio konstrukcija. Specialiai kurti lenktynėms kaip taisyklė turi gerokai patogesnį priėjimą prie svarbiausių agregatų nei standartinės mašinos. Tokiu atveju, jei mechanikai yra pakankamai kvalifikuoti ir turi reikiamus įrankius, per pusvalandį galima pakeisti beveik viską – nuo pavarų dėžės iki važiuoklės. Žinoma, čia taip pat reikia treniruočių. Ankstesniais laikais, kai transmisijos būdavo mažiau patikimos, vyrai prieš varžybas tol nuiminėdavo – uždėjinėdavo pavarų dėžę, kol tai pavykdavo padaryti per 15-20 minučių“, – teigia M. Samsonas.

Martynas taip pat pabrėžia, kad nors išplitusi nuostata, esą turtingose užsienio šalyse serviso lygis aukštesnis, tai ką galima pamatyti Lietuvos ralio čempionato serviso zonoje, labai dažnai gerokai pranoksta „vakarus“.

„Pastaraisiais metais aš pats turėjau sąlyginai daug startų užsienio raliuose – nuo Jungtinės Karalystės iki JAV, tai iš tiesų profesionaliau dirbančius ir darbą organizuojančius serviso žmones mačiau tik Suomijoje. Taip pat kitoje lygoje žaidžia gamyklinės komandos, turinčios atitinkamus resursus ir kiečiausius specialistus. Bet šiaip atidžiau pasidairę kad ir po „Rally Žemaitija“ serviso zoną galima sakyti, kad matėte europinį lygį“, – patikino M. Samsonas.

Darbas karo lauko sąlygomis

Gyva Lietuvos automobilių sporto legenda Ramūnas Čapkauskas, prieš „Rally Žemaitija 2020“ padėjęs startui paruošti keletą kovinių automobilių tvirtina, kad lenktynių metu galimybes greitai spręsti technines problemas lemia didžiausia dalimi lemia komandos biudžetas.

„Nuo jo priklauso, kiek kokių atsarginių detalių keliauja į lenktynes, kokia mechanikų komanda suburta ir kiek galimybių perprasti konkretų automobilį jie turėjo. Deja, lygiavos čia nėra, todėl vieni sportininkai atvažiuoja su kryžminiu raktu, atsuktuvu ir lipnios juostos ritinėliu, o kiti turi tiek žaibiškai dirbti leidžiančių įrankių ir detalių, kad per pusvalandį gali surinkti antrą automobilį“, – dėsto R. Čapkauskas.

Priklausančius pirmajai grupei gali gelbėti nebent beprotiškas entuziazmas ir itin geras technikos išmanymas. Tarkim Dovilas Čiutelė, po „kriminalų“ trasoje aplamdytas mašinos konstrukcijas yra ištiesinęs su trosu, kurio vienas galas buvo pririštas prie medžio, o kitas – prie deformuotos pakabos. Paties Ramūno komandos mechanikai yra per naktį iš „mirusių“ prikėlę ralio mašiną po gaisro variklio skyriuje, kai supleškėjo viskas, kas nebuvo pagaminta iš metalo. Darius Biesevičius lydėjęs Benediktą Vanagą pirmajame jo Dakaro maratone, įsigudrino priekinį stiklą pagaminti iš atrodytų bet kokios skaidrios medžiagos po to, kai baigėsi turėti atsarginiai originalai.

Metamorfozė per 40 minučių

Vienos labiausių patyrusių ir Lietuvos ribas gerokai peržengiančią technikos guru reputaciją užsidirbusios meistrų komandos „EAMV Motorsport“ narys Edvardas Lucevičius taip pat liudija, kad per trumputes servisui skirtas pertraukas lenktynių metu kai kas sugeba padaryti „neįmanomais“ laikomus dalykus.

„Formaliai jokių apribojimų įrangai ar įrankiams nėra. Jei turi ūpo, į improvizuotą serviso zoną lenktynių metu gali atsigabenti kad ir atominę elektrinę. Tarkim mūsų serviso sunkvežimyje yra  gervė, kuri padeda įtraukti į vidų sportinį automobilį taupant sankabą ar šiam negalint judėti savo eiga. Tačiau dažniausiai lemia žmonių pasirengimas. Jei negauna pastabų iš ekipažo apie pakitusį bolido elgesį trasoje, jie privalo labai greitai atlikti tam tikras patikros procedūras ir užčiuopti galimas problemas. Kaip taisyklė dažniausiai ralyje kenčia važiuoklė ir transmisija, todėl pradedama nuo jų. Kartais detalės keičiamos, net jei būna visiškai sveikos. Yra tekę stebėti, kaip ralio automobilis prieš naują lenktynių sekciją, kurios greičio ruožai perkeliami ant asfalto dangos, per 40 minučių jame pakeičiama visa važiuoklė, reduktoriai, transmisija, realiai savo vietoje paliekant tik variklį. Tiesa, tai daro gamyklinės komandos Pasaulio ralio čempionato metu. Bet kad neįmanomų dalykų nėra – faktas“, – šypsosi E. Lucevičius.