LFF pagalba – legionierių mokesčio nuėmimas. Ar tikrai verta?

Šis tekstas nepretenduoja į jokią absoliučią tiesą. Tiesiog tai tėra pamąstymai, kaip draudimus būtų galima pakeisti paskatinimais. Pastaruosius dvejus metus tokie žingsniai buvo sėkmingai žengiami, tačiau šiemet, panašu, kad bus užtrauktas rankinis stabdis. Po LFF vykdomojo posėdžio turėtų paaiškėti, kad šiemet atsisakoma legionierių mokesčio.

Be abejonės, šiuo kriziniu laikotarpiu bet kokia pagalba klubams yra nepaprastai reikalinga. Ir vis tik, norisi tikėti, kad yra geresnių būdų jiems padėti. Pavyzdžiui, šiemet federacija klubams padengs teisėjavimo mokestį, o jį kaip tik ir būtų galima pavadinti geresniu būdu.

Jei ne koronavirusas, klubai už kiekvieną savo legionierių šiemet būtų mokėję po 750 eurų. Kitaip tariant, kiekvieno legionieriaus kaina sezono metu išaugtų 75 eurais per mėnesį. Dažnu atveju tai yra žymiai mažesnė suma nei skirtumas mokesčių, kurie sumokami valstybei už Lietuvos futbolininkus. Kad būtų aiškiau, pažymėsiu, kad tą pačią sumą uždirbantis legionierius klubui kainuoja gerokai mažiau nei lietuvis.

Dabar pabandykite atsistoti į klubo vadovo vietą ir atsakykite, ką rinktumėtės: tokio paties pajėgumo lietuvį ar legionierių? Garantuoju, kad daugelis pasirinktumėte antrąjį variantą bei dar labiau sumažintumėte lietuvių skaičių lygoje.

Bandydami taisyti situaciją, daugelis kolegų vis pažymi, kad A lygoje yra tiesiog privalomas legionierių limitas. Man asmeniškai tokia idėja – visiškai nepriimtina. Draudimais problemų neišspręsime, todėl geriau spręskime paskatinimais.

Mano nuomone, klubai legionierių gali turėti tiek, kiek nori.. tačiau už tai jie turi susimokėti. Paprastas pavyzdys: trys legionieriai nemokami, kitiems trims – 1500 eurų mokestis, dar trims – 3000 eurų, nuo dešimto – 5000 eurų mokestis. Formulė gali būti ir kitokia, bet esmė ta, kad kuo komandoje didesnis legionierių skaičius, tuo jie turi būti brangesni.

Dabar trumpam sugrįžkime į „Utenio“ užsienietiškąją erą. Jei legionierių kaina būtų didesnė, ar tada klubas tikrai būtų vežęs tiek jų daug ir būtų tapęs pirmuoju Lietuvos klubu, kuriame per rungtynes nepasirodė nei vienas lietuvis? Turbūt, kad ne. Ar „Panevėžys“ šiemet turėtų tiek legionierių? Turbūt, kad irgi ne. Tai kam tada kažką drausti? Jei klubas turi pinigų, tai yra tik jo teisė kaip jam elgtis.

Kur keliautų tie pinigai? Dviračio išradinėti nereikia – jaunimo integracijai į vyrų futbolą. Čia, vėlgi, visai tiktų „Panevėžio“ pavyzdys. Kodėl? Panevėžys Lietuvos mastu užaugina be proto daug gabių žaidėjų, tačiau tiems jauniems žaidėjams pagrindinės miesto komandos durys su labai retomis išimtimis neatsidaro.

Pasvarstykime, kaip būtų, jei kaina už legionerių būtų žymiai didesnė, o už jauno žaidėjo įtraukimą į vyrų futbolą būtų gaunamas paskatinimo mokestis? Už klubo vadovus aš neatsakysiu, bet faktas, kad juos pasikeitusi sistema bent jau priverstų susimąstyti.