Kosmosas ir fortūna vardu „Sūduva“ arba prarasti 8 „Maccabi“ milijonai

Tie, kas vakar apsilankė Marijampolės ARVI stadione galėjo gauti absoliučiai įvairiaspalvę nuotaikų dozę – nuo galingų eilių, nuo tiesiog neįtikėtinos Lietuvai atmosferos, nuo retos mūsų šaliai taip stipriai atsisukusios fortūnos iki konflikto tarp trenerių bei mirties tribūnose.

Į rungtynes atvykau likus keturiasdešimčiai minučių iki jų pradžios. Tai, ką pamačiau, Lietuvoje dar nebuvau matęs. Eilės prie kiekvieno įėjimo siekė po kelis šimtus metrų, o žmonės smagiai, užuot reiškę nepasitenkinimą, ramiai besišnekučiuodami laukė savo eilės. Ir kai atrodė, kad didelė dalis į rungtynių pradžią nespės, stadiono prižiūrėtojai žmones suleido nebetikrindami bilietų.

Nežinau, ar tai gera praktika, bet.. pamatyti rungtynių pradžią reikėjo. Atmosfera, kurią užkūrė „Sūduvos sakalai“ visiškai nelietuviška. Vikingų stiliumi „Sūduva“ skambėjo taip garsiai, kaip šiame stadione neskambėjo dar nei karto. „Kosmosas“ – kartojo ne vienas lietuviškame futbolo pasaulyje pasaulyje žinomas asmuo.

Netrukus „Sūduva“ įmušė, o „Maccabi“ pradėjo neišnaudotų progų šou. „Eina nafig, kaip sekas“ – susiėmęs už galvos suvalkietiška tarme rėžė „Sūduvos“ sirgalius. Už galvos susiėmę buvo ir „Maccabi“ delegacijos nariai. Gaila, kad nepavyko jų nufilmuoti, nes buvo iš tiesų juokinga.

Tiesa, tik man juokinga ir šalia manęs buvusiems. Jiems juokinga nebuvo. Anaiptol. Žmonės kalba, kad ši nesėkmė „Maccabi“ kainavo 8 milijonus eurų. Nežinau, kiek tai tikra, bet tie patys delegacijos nariai prieš rungtynes užsiminė, jog yra sudaryta reklamos sutarčių su viena sąlyga – reikia patekti į grupių turnyrą.

Laikas slinko, rungtynės artėjo į pabaigą, tačiau šimtaprocentinio tikėjimo, kad jau viskas baigta, nebuvo. Net tada, kai varžovai pasiuntė kamuolį į varžovų vartų tinklą, bet dėl žaidimo ranka teisėjas įvarčio neįskaitė; net tada, kai Ivanas Kardumas kažkokiu nesuvokiamu būdu sunaikino dar vieną varžovų superprogą.

Laikrodis skaičiavo paskutines rungtynių minutes. Tuo metu „Maccabi“ savo įvartį vis tiek įmušė, o už galinės tribūnos prasidėjo kažkoks sąmyšis. Link tos vietos pasileido didžiulis pareigūnų būrys ir, kol žiūrėjome kas ten vyksta, praleidome konflikto prie „Sūduvos“ atsarginių suolelio pradžią. Tik vėliau sužinojome, kad sąmyšis kilo dėl, telydi jį ramybė, kretingiškio, kuriam sustojo širdis, o konfliktas – dėl vaiko, kuris nepaskubėjo paduoti kamuolio varžovui.

Ar atkreipėte dėmesį, kad po to konflikto teisėjas abiem treneriams parodė po geltoną kortelę? Tikrai taip, tai yra naujovė. Juk anksčiau treneriai arba būdavo įspėjami žodžiu, arba be raudonos kortelės paprašomi palikti techninę zoną.

Dvikovos arbitras netrukus paskelbė dvikovos pabaigą, publika ėjo iš proto, o „Maccabi“ futbolininkai, eidami į rūbines, dar pabandė patikrinti stadiono durų tvirtumą. „Sūduva“ gal pati paskelbs, ar buvo kas sulaužyta, bet smūgių į įvairias pasitaikiusias duris buvo atliktas tikrai ne vienas ir ne du.

Maža to, techninėje zonoje prasidėjęs konfliktas persikėlė į uždarą erdvę prie rūbinių. Tai truko pora minučių, kol galiausiai patys aršiausieji pasuko savo rūbinių link.

Tiesa, kai kuriems sūduviečiams tai visai nerūpėjo. Pavyzdžiui, Andro Švrljuga dar turėjo jėgų šokiui aikštės viduryje, o daugelis kitų, skambant „Trims milijonams“ dėkojo publikai „už fantastinį palaikymą“.

Kabutes uždėjau, nes šis pasakymas yra tapęs kiek banalia kliše. Bet tiesą sakant, geresnį apibūdinimą vakarykštei futbolo šventei surasti labai labai sudėtinga.

Jums nepavyko to jausmo patirti? Arba norėtumėt jį pakartoti? Kitą ketvirtadienį tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje. Liko paskutinis žingsnis.