R.Žvingilas: “Neskalpuokime, o žiūrėkime, ką galime pakeisti”

Ilgametis Lietuvos rinktinės saugas bei ilgametis Klaipėdos “Atlanto” treneris Rimantas Žvingilas įdėmiai stebėjo tiek Lietuvos vyrų, tiek Lietuvos U-21 rinktinės kovas.

Šios abi Lietuvos komandos per ketverias rungtynes neįmušė nei vieno įvarčio. Apskritai, košmariškų problemų puolime turinčios ekipos kartu sudėjus oficialiose varžybose varžovų gynybos nesugeba pralaužti beveik 1000 minučių (jaunimo rinktinė – 635, vyrų – 307). Tai viena, tačiau jokiu būdu ne vienintelė problema.

“Nepaisant to, kad atsarginių suolas trumpas ir komandoje nėra daug lygiaverčių žaidėjų, vis tik, nesuprantama yra kaltę suversti neatsistatymui. Pavyzdžiui, man nesuprantama, dėl kokių priežasčių su Juodkalnija į aikštę nebuvo išleistas R.Baravykas. Aš žinau šį žaidėją ir su savo fiziniais duomenimis jis per savaitę galėtų žaisti po trejas rungtynes.

Aišku, kaip daugelis, galėčiau skalpuoti žaidėjus, trenerius už tai, kad J.Lasickas žaidė ne savo vietoje, kad P.Leimonas blogai žaidė ar už tai, kad E.Vaitkūnas paleido varžovą, tačiau kur tai nuves? Gal geriau žiūrėti į priekį ir galvoti, ką mes galime padaryti, kad užaugtų karta, su kuria galėtumėm iš esmės kelti Lietuvos rinktinės lygį. Visos rinktinės papuola į duobes. Tiek Belgijos, tiek Prancūzijos”, - pokalbį su futbolas.lt pradėjo R.Žvingilas.

Bet sutikite, kad mūsų duobė, palyginus su jūsų išvardintomis, yra kiek gilesnė..

Tą ir noriu pasakyti, kad jie padarė išvadas. Juk nebuvo taip, kad niekas nieko nedarė, o ta karta ėmė ir užaugo tokia fantastinė. Pažiūrėkime į savus – į E.Jankausko, D.Šembero kartą. Aš nemanau, kad jie buvo treniruojami kitaip.

Tai gal čia ir slypi priežastis? Nuo tų laikų pasaulis jau stipriai yra pažengęs į priekį, o mes treniruojame, kaip devyniasdešimtaisiais..

Be abejo. Mes privalome pagaliau pakeisti požiūrį į savo jaunimą. Galiu pateikti savo pavyzdį. Man teko nemažai dirbti su “Atlanto” jaunimu. Atėjau su arogancija, su stipria ranka, kuri padarys didelius dalykus.

Žinote, kokios sulaukiau reakcijos? Kad Žvingilas toks ir anoks. Vieną vakarą pagalvojau, ką darau ne taip, kad žaidėjai man jaučia tokią antipatiją? Nusprendžiau keisti save, keisti požiūrį į žaidėjus, pradėjau su jais kitaip bendrauti ir labai greitai išgirdau, kad žmonės kalbasi, kas su tuo Žvingilu nutiko? Kažkoks pasikeitęs, savas.

Todėl darsyk kartoju – pirmiausiai, turime žiūrėti, ką galime padaryti, o ne skalpuoti už tai, kas jau padaryta ar nepadaryta. Sutinku, kad rungtynių balansas su Sebija ir Juodkalnija didžiulis, tačiau taip įvyko dėl individualių klaidų, o ne dėl to, kad kažkas atsistatė, o kažkas neatsistatė. Labai gerai, kad treneris ir žaidėjai nebijo prisiimti atsakomybės. Tai yra nedažnas reiškinys.

Kalbate daug apie jaunimą. Minėjote ir tai, kad stebėjote abejas U-21 rungtynes su Gruzija ir Danija. Kokį įspūdį paliko artimiausias rezervas?

Man didžiausią klausimą kelia mūsų žaidėjų fizinis stovis. Lygiai ta pati problema, kaip ir vyrų rinktinėje. Man tai nesuprantama. Žaidžia jauni žaidėjai, o jėgų jiems užtenka 20 – 25 minutėms. Žiūri rungtynes ir jau žinai, kad 25 minutę bus lūžis. Iki 25 minutės atrodo, kad ir atakos kuriamos, ir kamuolys palaikomas, bet tik įpusėja pirmasis kėlinys ir prasideda sėdimas. Lietuviai pradeda trauktis vis giliau ir giliau, kol galiausiai sulenda į baudos aikštelę, o ten gaunasi ne žaidimas, o chaosas.

Po pertraukos danai, apskritai, uždarė lietuvius jų pačių aikštės pusėje. Neatsirado nei lyderio, kamuolys nuolat buvo perlaikomas.

Tai, ką sakote, yra visiška priešingybė trenerio C.Falcho komentarams. Cituoju: “Mūsų žaidimas buvo geras”, “Mūsų žaidėjai turi potencialo”..

Nežinau, nežinau.. Aš ir vakar girdėjau, kad danai labai gera komanda, o mes labai gerai sužaidėme. Tikrai nežinau, kur mes gerai sužaidėme? Aš žiūriu iš savo varpinės ir galiu pagirti Dovydą Virkšą, kuris po tokios sunkios traumos atsigavo ir Ričardą Šveikauską, kuris “Palangoje” akivaizdžiai tobulėja. Ir viskas.

Mes visą antrą kėlinį praktiškai nesugebėjome pereiti aikštės centro. Tiesa, buvo kelios kontratakos, bet jei to užtenka, kad būtų gerai.. Man neužtektų.

Mes nei nacionalinėje vyrų, nei jaunimo rinktinėse neturime gero dešimto numerio, koks buvo D.Vencevičius, D.Maciulevičius, T.Ražanauskas ar net A.Narbekovas. Jie galėdavo kontroliuoti visą vidurį, o kas dabar ką gali? O tai yra labai svarbi pozicija.