Kaip įmanoma taip nemylėti savo darbo arba kodėl lažybininkams kelias atviras?

Prisipažinsiu, kad po to, kai vakar paaiškėjo, kad dėl nelegalių lažybų iš LFF varžybų dvylikai rungtynių diskvalifikuoti Arūnas Šteinas ir Domantas Nebilevičiaus nepaisys LFF draudimo ir pasirodys antros lygos Vakarų zonos rungtynėse, apėmė neviltis. Netrukus tą neviltį dar labiau sustiprino draugų ir kolegų klausimai: kaip tai įmanoma?

“Neįsivaizduoju”, - atsakiau kiekvienam jų, primindamas, kad dabartinėje federacijoje tiesiog dirba pernelyg daug nemotyvuotų, savo darbo nemylinčių ir nekompetentingų žmonių.

Anksčiau visą savo neišmanymą buvo galima suversti ant Seimo narių, kurie delsia su įstatymu, kovojančiu prieš nelegalias lažybas. Prašom, ponai – įstatymas jau kurį laiką priimtas, tačiau kas iš to? Juk net nesugebame realiai diskvalifikuoti žaidėjų, kuriems užtenka pakeisti klubą ir jie po kelių savaičių tampa starto sudėties žaidėjais.

Nesuvokiama, kodėl ties šių žaidėjų pavardėmis degė žalia šviesa “Comet” sistemoje. Ar tikrai atsakingi asmenys neturėjo užkirsti tam kelio? Nesuvokiama, kodėl tiems žaidėjams apskritai buvo leista į aikštę, kai pati LFF vos prieš kelias dienas savo tinklalapyje patvirtino, kad to daryti jie negalės? Kas pasikeitė per tas kelias dienas, nuo to momento, kai rašėte paaiškinimą? Kodėl vis dar tyla Panevėžio apskrities futbolo federacijoje, kurios valdybos narys, diskvalifikuotas už nelegalias lažybas, toliau eina pareigas ir priiminėja sprendimus? Ar tokie poelgiai ir veiksmai kažkokiu būdu suderinami?

Į visus šiuos klausimus galima atsakyti vienu sakiniu – lažybininkams kelias atviras. Darykite, nusikaltėliai, ką norite, nes mes bejėgiai ir žiopliai. Aišku, pakalbėsime, kad taip elgtis negražu, pagrūmosime pirštu, tačiau, ką mes daugiau galime padaryti?

Tokiais atvejais, kaip šis, nuolat prisimenu tuomet tik kandidato (tiesa, vienintelio) į LFF prezidentus Tomo Danilevičiaus žodžius: “Jei nebus kompetencijos – joks giminaitis nepadės”; “Vienas tikslų – pagerinti LFF įvaizdį visuomenėje”; “Toliau kovosime prieš nesąžiningus žmones ir parduotas rungtynes”.

Gražūs žodžiai. Tačiau po vakar įvykusio cirko, drąsiai galime konstatuoti, kad tai tik žodžiai. Kas dar turėtų atsitikti, kad atvirai būtų įvardijama, jog daliai LFF darbuotojų trūksta kompetencijos? Kaip po tokių cirko epizodų gali pagerėti LFF įvaizdis? Ir ar čia tikrai kova prieš parduotas rungtynes, ar vis tik labiau imitacija?

Atsakyti nereikia, nes tai retoriniai klausimai. Kaip ir mano teksto pradžia apie apėmusią neviltį. Kodėl atrodo, kad to siekiama sąmoningai?