Blogiausias kėlinys istorijoje arba kai iš visų jėgų skiriasi nuo „iš visų jėgų“

Kuo skiriasi bėgimas iš visų jėgų ir bėgimas nuo pikto šuns? Tuo, kad bėgdamas nuo šuns tą pačią distanciją nubėgsi greičiau. Deja, Lietuvos rinktinė vakar žaidė „iš visų jėgų“ ir tuo pačiu buvo panašiausia į tą, kuri taip siaubingai būdavo kritikuojama dar vadovaujant Igoriui Pankratjevui.

Po vakarykščio (ne)pasirodymo rinktinės žaidėjams visai praverstų perklausyti bet kurią Šarūno Jasikevičiaus spaudos konferenciją ir pritaikyti sau. Kaip Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje, taip ir Lietuvos futbolo rinktinė savo žaidėjų meistriškumu gerokai nusileidžia daugeliui varžovų, todėl juos įveikti gali tik dėl maksimalaus atsidavimo.

Kuris iš vakar pirmajame kėlinyje žaidusių futbolininkų buvo pasiruošęs aikštėje numirti? Nors vienas? Jei ir buvo, tai jie tikrai vilkėjo ne geltonus marškinėlius. Kaip kitaip paaiškinti siaubingas erdves mažame plote ir tokias vaikiškas klaidas, kokių profesionalūs futbolininkai daryti neturi teisės.

Edgaras Jankauskas neišmokys futbolininkų žaisti geriau, tačiau jo ir jo asistentų kompetencija yra priversti „mirti aikštėje“. Ką daryti, jei futbolininkai to negirdi? Pavyzdžiui, pakeisti visus žaidėjus dar iki antrojo kėlinio pradžios. Pirmas dalykas – tą daryti kontrolinių rungtynių reglamentas leidžia, visų antra – kada gausi nuostabesnę progą išbandyti visus žaidėjus?

Sakysite, kad ant suolo buvę žaidėjai nebūtų sustiprinę komandos. Taip, nebūtų, tačiau visų debiutavusių (J.Lasicko, D.Romanovskio, M.Vorobjovo ir K.Laukžemio) pavyzdžiai parodė, kad ne mūsų geriausieji, o jie kovojo ne iš visų jėgų, o bėgo nuo šuns.