T.Danilevičius: „Pretendentu į prezidentus tapau po pasiūlymų ir diskusijų“

Realiausias pretendentas į LFF prezidento postą Tomas Danilevičius šiandien dalyvavo futbolas.lt konferencijoje, kurioje atsakė ir į jūsų užduotus klausimus. 

Interviu:

Kas inicijavo tą žingsnį prezidento posto link: jūs pats ar kažkas kitas?

Nei man kas spyrė į užpakalį, nei pats beldžiausi į duris sakydamas, kad noriu būti prezidentu – buvo pasiūlymų, buvo diskusijų, kaip mane žmonės mato šioje rolėje, kaip aš pats save matau, taip ir gavosi, kad tapau pretendentas.

Kokia ta rolė?

Visų pirma, prezidentas yra reprezentacinis..

Pertrauksiu. Jums geriau būti reprezentaciniu prezidentu ar tuo, kuris priima krūvą sprendimų?

Matote, tokioje organizacijoje vienas žmogus negali priimti sprendimų. Sprendimai turi būti kolegialūs.

Ar išvalysite korupciją LFF?

Nuo to niekur nepabėgsi – su tuo reikia kovoti. Tiesa, visų pirma reikia įsitikinti, kad ji tokia yra.

Bet juk jūs visada sakydavote, ką galvojate. O sakydavote, kad ten reikalai nėra patys geriausi..

Ir toliau neslėpsiu. Jei bus negeri reikalai – jie pasimatys.

Grįžtame prie klausimo apie rolę..

Aš įsivaizduoju, kad prezidentas yra kaip langas – ir į išorę, ir į vidų. Prezidentas – tai žmogus, kuris reprezentuoja Lietuvą pasaulyje.

Viešoje erdvėje kalbėdami apie jūsų kandidatūrą, žmonės išskiria neigiamą pusę – giminystės ryšius su Nerijumi Dunausku. Ką apie tai galite pasakyti?

Neigiamą pusę (juokiasi)? Jei rimtai, tai reiktų pirma kalbėti apie kompetenciją, o ne giminystės ryšius. Jei ji yra – viskas gerai, jei ne – to nepaslėpsi jokiais giminystės ryšiais. Be to, Nerijus turėjo savo karjerą tiek federacijoje, tiek futbole, aš savo karjerą turėjau futbole.

Mūsų giminystės ryšys nepridės nei pliusų, nei minusų. Mes kiekvienas žengėme savo keliu, o dabar tie keliai gali susikirsti.

Ar būdavo taip, kad susitikęs, dėl kažko kritikuodavot Nerijų?

Visada būdavo normali sveika diskusija. Ir ji niekada nesiliaus.

Kokie pirmi žingsniai futbolo infrastruktūroje? Kada bus negėda žaisti Europoje? Papildydamas klausimą, pridursiu, ar prioritetų sąraše šis klausimas yra tarp svarbiausių?

Tai svarbus klausimas, opus jau ne vieną dešimtmetį, tačiau be namų darbų į jį atsakyti neįmanoma. Be abejonės, tai bus viena mano užduočių.

Ką daryti, kad valstybės ar savivaldybių durys nebūtų uždaros?

Bendravimas, skaidrumas, noras LFF būti atviresnei organizacijai.

Kokį klausimą dar galėtumėt įvardinti kaip prioritetinį?

Programą dar gryninu. Joje bus iškelti tikslai, kuriuo keliu eisime.

Girdėjote apie tai, kas bus jūsų konkurentai kovoje į postą?

Pavardes mačiau spaudoje, tai jūs tas pavardes patys žinote.

Neabejoju, kad bendraujate tiek su VK nariais, tiek su kitais futbolo visuomenės atstovais. Koks jų požiūris yra į jus ir jūsų požiūris į juos?

Tikiuosi, kad jų požiūris yra teigiamas, pozityvus. Mano figūra futbole visąlaik buvo ryški ir jie žino, kas aš buvau futbole. Toks noriu ir išlikti.

Nemanote, kad jums pakenktų tai, jog gyvenate Šveicarijoje?

Nemanau. Neverdant tose pačiose sultyse kiekvieną dieną yra netgi tam tikras prioritetas. Be to, tiek UEFA, tiek FIFA būstinės yra Šveicarijoje.

Kokios Lietuvos futbole yra trys didžiausios problemos?

Vieną jūs pats įvardinote – infrastruktūra. Kitas išskirti nėra taip lengva.

Man asmeniškai atrodo, kad jaunimo ugdymas yra didžiausia problema..

Nenorėčiau išskirti, kuri problema pagrindinė, kuri šalutinė, tačiau žinoma, kad tai vienas svarbesnių klausimų.

Kaip išspręsti problemą, kuri neišsprendžiama tiek daug metų?

Jei per tiek metų niekas neišsprendė, tai parodo, kad šis klausimas yra sudėtingas. Šiandien tikrai negaliu atsakyti į šį klausimą.

Kas Lietuvos futbole yra pasikeitę per pastaruosius keletą metų? Yra teigiamų postūmių?

Manau, kad taip. Tarkime, skaidrumas ir atvirumas. Visai kitoks bendravimas su žiniasklaida. Čia jūs geriau galite atsakyti, bet man atrodo, kad atsirado žmonės, su kuriais galima bendrauti ir kurie klauso.

Kokį Lietuvos futbolą matote po penkerių metų?

Prieš keletą metų yra sukurtas strateginis planas, kurio tiesiog reikia laikytis. Reikia pažiūrėti, kiek etapų yra nueita ir ką galima padaryti, kad eitumėm tolyn.

Realiai, LFF darbas yra vertinamas pagal rinktinės rezultatus. Šis mėnuo tiek vyrų, tiek U-21 rinktinei yra „ne kažką“. Kiek laiko lauksim, kad būtų „kažką“?

Tiesa, kad rinktinės rezultatai yra LFF darbo lakmuso popierėlis, tačiau nesu tikras, ar tai yra visiškai teisinga. LFF nėra vien rinktinė, todėl viso darbo vertinti vien per rinktinės prizmę nereikėtų. Kalbant apie pastarąjį mėnesį, žinoma, kad rezultatai neigiami, tačiau rezultatų greitai nebūna.

Tačiau prieš rungtynes, ypač su škotais, manėme, kad bus geriau?

Mes prieš kiekvienas rungtynes taip galvojame. Tačiau gavosi taip, kaip gavosi. Dabar reikia žiūrėti į priekį.

Ar galime ko pasimokyti iš Šveicarijos, Italijos? Ar kviesite į Lietuvą užsienio specialistus?

Šveicarijoje žaidžiau trumpai ir tai buvo labai seniai, o iš Italijos tikrai yra ko pasimokyti. Ir iš sistemos, ir iš akademijų, ir iš specialistų. Gerosios praktikos yra nemažai, reikės ja pasinaudoti.

Tarkime, Deividas Šemberas pasakytų, kad ten kur einate, yra sunkiau nei atrodo. Nebijote?

Tikriausiai, taip ir bus. Tai yra normalus procesas, į kurį reiks įkristi ir tvarkytis.

Kiek laiko Lietuvoje praleis Tomas Danilevičius, jei taps prezidentu?

Tiek, kiek reikės.

Šeima liks Šveicarijoje?

Taip. Šeima išvykusi jau seniai, įleidusi ten šaknis, todėl bent kol kas ten ir lieka. Kaip bus toliau – ateitis parodys. Tai yra iššūkis ir mano šeima, iššūkis ir man. Tačiau dar reikia peržengti tą laiptelį, nes kol kas kalbame: jeigu būtų.

Jūs pats jaučiate, kad esate pagrindinis pretendentas?

Kai pamatysiu kitus pretendentus, tada pasakysiu, ar aš pagrindinis, ar šalutinis (šypsosi).

Kaip sekasi ieškoti futbolo talentų užsienyje?

Yra ne vienas jaunuolis, su kuriuo kontaktuoja treneriai, kurį kviečia į stovyklas ir pan. Nuo balandžio mėnesio, kada startavo šis projektas, yra gauta šimtai laiškų. Aišku, dominuoja Skandinavija, Didžioji Britanija ir Airija. Tiesa, yra laiškų ir tokių vaikų, kurie futbole dar žengia pirmuosius žingsnius. Šiaip, šis projektas yra didžiulis neišnaudotas potencialas, kuris galėtų sustiprinti mūsų rinktinę.

Kuo galėtumėm pasidžiaugti Lietuvos futbole? Ką tęsite toliau?

Kadangi aš ilgą laiką žaidžiau Italijoje, aš labai gerai suprantu visas sutartas rungtynes. Federacija pradėjo labai sveikintiną kovą. Gal kažkam atrodo per griežtai, tačiau ši kova turi tęstis. Tas pats mano jau paminėtas bendravimas su spauda, rinktinės priartėjimas prie federacijos. Tikrai yra pozityvių dalykų.

Kada Lietuvos rinktinė grįš į 37 reitingo vietą?

Tikrai nebus taip, kad kitame cikle būsime 37 vietoje. Aš tuo netikiu. Tačiau yra pradėtas darbas ir reikia jį tęsti. Tikrai nereikia visko keisti, laužyti ir vėl viską pradėti iš naujo. Taip mes tikslo nepasieksime. Reikia ieškoti klaidų, jas taisyti ir tada bus pasiektas rezultatas. Kada? Labai abstraktus klausimas. Datą sunku pasakyti visiems.

Savo laiku jūs buvote už tai, kad Jose Couceiro liktų poste. Kiek laiko savo poste turėtų likti Edgaras Jankauskas?

Kol pasieks rezultatą. Tai yra dalykai, kurie per vienus metus neateina. Aš nemanau, kad po vieno ciklo reiktų sakyti: viskas, nesigavo, ieškome naujo trenerio ir viską iš naujo kuriame. Traukinys pradėjo važiuoti – reikia jį stūmti.

Matėte naująjį rinktinės reitingą?

Nenoriu žiūrėti (šypsosi).

120..

Kartų kaita davė savo. Dabar girdžiu, kad reikia jauninti rinktinę. Tačiau aš laikausi nuomonės, kad rinktinėje turi žaisti patys geriausi. Neturėtų būti keliamas klausimas, kiek tau metų. Svarbiausias klausimas: kaip tu žaidi?