V.Murauskas: „A lyga skolų nebeturi“

Po Deivido Šembero ir Karolio Kalvaičio pasitraukimų A lygoje stojo tyla ir tik praėjusią savaitę oficialiai buvo pranešta, kad asociacijos valdybos pirmininku išrinktas Marijampolės „Sūduvos“ vadovas Vidmantas Murauskas. Šiuo metu jis su Meda Piečyte yra vieninteliai lygos darbuotojai.

„Meda liko viena, o vienai darbuotis per sunku. Nusprendžiau padėti. Daugiau užsiimsiu ūkine veikla, kuri man yra gerai pažįstama. Reikia pažiūrėti, kur esame finansiškai, kur galime būti. Reikia surasti teisingus kandidatus, kurie užimtų prezidento ir direktoriaus pozicijas, o aš pasitrauksiu (šypsosi). Iš tikro nežinau, kiek būsiu šiose pareigose. Gal mėnesį, o gal ir dar mažiau“, - pokalbį su portalu futbolas.lt pradėjo V.Murauskas.

Užsiminėte apie naują prezidentą. Yra bent kažkas, kas juo galėtų būti?

Šiandien dienai dar nėra. Tačiau mes niekur neskubame. Reikia tinkamai įvertinti buhalterinius dalykus ir panašiai.

Preliminariai bent domėjotės jais?

Pernai buvo prasčiau, bet dabar lyga skolų neturi. Su visais esame atsiskaitę. Dėl to apmaudu, kad D.Šemberas atsistatydino. Prašėme pasilikti, tačiau jis nusprendė kitaip.

Sakykite atvirai, ar tokia asociacija kaip A lyga reikalinga?

Manau, kad taip. Ne tik dėl to, kad taip įprasta Europoje, tačiau čempionatą rengiant asociacijai, prie vykdymo prisideda daugiau žmonių. Aišku, mes kol kas nesugebame įvykdyti svarbiausio uždavinio – nepritraukiame žmonių į stadionus, tačiau tam yra nemažai objektyvių priežasčių. Apskritai, sakykite, o kokioje srityje Lietuvoje viskas veiktų idealiai? Aš nenoriu pasakyti, kad negalvojame apie tai, kaip padaryti geriau. Be abejo, mes to siekiame.

Jei jau užsiminėte apie žiūrovus, kokios tos objektyvios priežastys?

Pagrindinė – emigracija. Mano asmenine nuomone, iš to išvykusio milijono nemažai yra potencialių futbolo žiūrovų. Dėl to kenčia ne tik futbolas. Išskyrus Europinio lygio krepšinio rungtynes, didelių žiūrovų skaičiumi pasigirti negali niekas. Vidurinės klasės nutekėjimas į kitas šalis mažina žiūrovų skaičių ir stadionuose.

Kitas dalykas – gyvenimas per dešimtmetį pasikeitė. Ne vieną žiūrovą atėmė ir kompiuteriai. Jaunimui kita veikla tampa neįdomi. Pas mus vaikams iki trylikos metų įėjimas nemokamas. Atrodo, ko daugiau reikia? Tačiau aš kalbu apie Marijampolę. Vilniuje arba Kaune kitos bėdos.