Lietuvos golbolo rinktinė džiaugėsi aukso medaliais ir skundėsi prasta Europos čempionato organizacija
Lietuvos golbolo rinktinė | Sportas.lt/Dominyko Genevičiaus nuotr.
Antradienį Vilniuje buvo surengta spaudos konferencija, skirta Europos čempione tapusiai Lietuvos vyrų golbolo rinktinei. Turkijoje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse lietuviai sugebėjo trečią sykį per visą istoriją iškovoti aukso medalius.
Lietuvos rinktinei šiame čempionate atstovavo Mantas Brazauskis, Nerijus Montvydas, Mantas Panovas, Genrikas Pavliukianecas, Mindaugas Suchovejus, Marius Zibolis. Komandos treneris - Klaidas Janeika
Svarbiausias tikslas – patekimas į pasaulio čempionatą
Prieš čempionatą Lietuvos rinktinei nebuvo prognozuojami aukščiausios prabos apdovanojimai. Atjaunėjusią rinktinę treniravo naujas treneris K.Janeika, pakeitęs ilgus metus su komanda dirbusį Karolį Levickį.
„Svarbiausias tikslas šiame Europos čempionate buvo patekti į pasaulio čempionatą. Pasikeitus taisyklėms, iš parolimpinių žaidynių į planetos pirmenybes pateko tik 3 komandos, o mes likome ketvirti. Todėl tikėjomės patekti tarp dviejų geriausių Europos komandų. Antras uždavinys buvo laimėti auksą“, - kalbėjo K.Janeika.
„Po parolimpinių metų atsidūrėme duobėje, nes visi tikėjomės medalių Londone. Džiugu, kad pavyko perlaužti save ir tapti Europos čempionais, tuo ši pergalė yra saldesnė. Komandai pavyko susitelkti, ekipoje buvo geras klimatas. Sunkiai dirbome ir iškovojome šiuos medalius“, - pridūrė G.Pavliukianecas.
Du pralaimėjimai iš vėžių neišmušė, finalas – vienas įspūdingiausių per istoriją
Lietuvos rinktinei čempionate teko gerokai paprakaituoti. Pirmajame etape lietuviai patyrė du pralaimėjimus, o būsimiems finalo varžovams ispanams pralaimėjo net 1:7.
„Kiekvienas pralaimėjimas yra tarsi šaltas dušas. Nors čempionate buvo staigmenų ir teko kiek nerimauti, mes buvome beveik užsitikrinę vietą ketvirtfinalyje, todėl tų pralaimėjimų nesureikšminome. Jie mus tik dabar labiau sustiprino ir suvienijo“, - sakė G.Pavliukianecas. 
Finale Lietuvos rinktinė sugebėjo atsirevanšuoti Ispanijos rinktinei. Pagrindiniam mačo laikui ir pratęsimui pasibaigus lygiosiomis 1:1, lietuviai šventė pergalę baudinių serijoje 4:2.
„Padedant buvusiam treneriui K.Levickiui, daug analizavome ispanų žaidimą tiek šiame čempionate, tiek ankstesniuose. Nežinau, ar ispanai mus nuvertino, bet finale jau sėkmė šypsojosi mums. Finale ispanai žaidė lygiai taip pat, kaip ir ankstesniuose mačuose, o mūsų taktika buvo gerai apsiginti, išlikti susikaupusiems. Vyrai finale atidavė viską, ką galėjo“, - pasakojo K.Janeika.
Vienas labiausiai patyrusių rinktinės žaidėjų G.Pavliukianecas pabrėžė, kad tokio atkaklaus finalo savo karjeroje dar neturėjo: „Savo praktikoje dar tokio finalo neteko žaisti. Galbūt Lietuvos čempionate buvo panašios rungtynes, bet šalies pirmenybių negalima lyginti su Europos čempionatu“.
„Visos komandos sutartinai pabrėžėm, kad tai buvo įspūdingiausias finalas, kokio neteko matyti nei pasaulio čempionatuose, nei parolimpinėse žaidynėse“, - pridūrė K.Janeika.
Čempionato dalyviai skundėsi prasta čempionato organizacija
Didelio nepasitenkinimo iš komandų susilaukė Europos pirmenybių Turkijoje organizatoriai.
„Teisėjavimas buvo labai prasto lygio. Ne tik mums, bet ir visoms komandoms. Teisėjų klaidos kartais nulemdavo rungtynių baigtį“, - sakė K.Janeika.
„Pati organizacija nebuvo labai gera. Į viena nedidelį autobusą bandydavo sugrūsti keturias-penkias komandas su lagaminais. Pirmąsias rungtynes slovėnai žaidė be apšilimo, nes vėlavo. Salės buvo paruoštos labai prastai. Dangos buvo labai slidžios, nebuvo valomos. Be visų nuotykių, mes vos spėjome į lėktuvą namo, nes vietinis turkas pasiklydo veždamas į oro uostą. Jau pagalvojus, kad blogiau būt negali, staiga baigėsi kuras, todėl dar teko sustoti į degalinę. Taip pat čempionate nebuvo jokių transliacijų, rezultatus gaudavome tik po kelių dienų. Internetinės svetainės buvo pildomos tik paskutinėmis dienomis. Tarptautinei federacijai visi treneriai parašė skundus dėl organizavimo. Dėl teisėjavimo tokia pajėgi komanda kaip Švedija turėjo iškristi į B divizioną“, - pasakojo K.Janeika.
Lietuvos golbolo ateitis – šviesi
Nors po parolimpinių žaidynių vykstantys čempionatai būna kiek silpnesni, Lietuvos rinktinės treneris ir žaidėjai pabrėžė, kad lygis buvo aukštas.
„Ne visos komandos žaidė stipriausiomis sudėtimis, bet negaliu sakyti, kad jos susilpnėjo. Kaip tik, jauni žaidėjai nori įrodyti, kad gali žaisti rinktinėse“, - teigė K.Janeika.
Lietuvos golbolo rinktinėje pastaraisiais metais vyksta kartų kaita. Kai kuriuos veteranus jau pakeitė jauni žaidėjai, dar keletas vyresnių žaidėjų žaisdami stengiasi perduoti patirtį talentingam jaunimui.
„Taip, Lietuvos golbolas turi ateitį. Turime pilnaverčių žaidėjų, kurie tinkamai pakeis „pensininkus“. Neabejoju, kad Lietuvos rinktinė nuo to nenukentės. Gaila, kad dauguma rinktinių turėjo keletą papildomų turnyrų pasiruošimui, galėjo patikrinti jaunus žaidėjus, o mes tokios galimybės neturėjome. Mes žaidėjus atrinkome iš Lietuvos čempionato etapo, kur žaidėme tarpusavyje. Jaunimo turime potencialaus ir jis tikrai pakeist dabartinius veteranus ir lygis bus toks pat aukštas“, - sakė K.Janeika.
Lietuvos golbolo rinktinė Europos čempione yra tapusi 2007 ir 2009 metais, o 2001 ir 2011 m pelnė sidabro medalius.
Priminsime, kad 2012 m. Londono parolimpiadoje lietuviai liko be medalių, kai mažajame finale 1:4 pralaimėjo turkams.
Lietuvos golbolo rinktinė džiaugėsi aukso medaliais 8 nuotr.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
