Sporto klubuose gali tykoti nemalonių odos ligų sukėlėjų: vaistininkė pataria, kaip jų išvengti

 Metų pradžioje visi dar uoliai bando vykdyti sau duotus pažadus ir daugiau sportuoti, tad sporto klubuose lankytojų netrūksta. Uždarose patalpose, kur lankosi daug žmonių, išauga ir rizika pasigauti kokį nemalonų virusą ar bakteriją. Taip nutiko vilnietei Kornelijai, kuri po treniruotės sporto klube turėjo gydytis ant veido atsiradusias karpas. BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė sako, kad sporto klube dažniausiai galima pasigauti tokių odos ligų kaip niežai ir odos bei nagų grybelis sukėlėjų. Todėl svarbu ne tik atkreipti dėmesį į švarą sporto klube, bet ir pačiam tinkamai pasirūpinti higiena sportuojant.

Savo istorija pasidalinti sutikusi mergina pasakoja sporto klubą lankiusi ilgą laiką. Viskas buvo gerai, kol vieną dieną pastebėjo bėrimą ant veido, ypač kaktos srityje. Nieko blogo neįtardama ir manydama, kad tai tik keli spuogai, vilnietė specialių priemonių jiems gydyti nesiėmė – manė, kad per vasarą praeis.

„Rudenį nuėjau pas kosmetologę ir parodžiau bėrimą ant kaktos. Apžiūrėjusi kosmetologė iškart paklausė, ar lankau sporto klubą. Sužinojusi, kad lankau, paaiškino, kad man ant kaktos atsirado plokščiosios karpos. Jomis esą galima užsikrėsti sporto klube, pvz., kilnojant svarmenis ir paskui ta pačia ranka nubraukiant prakaitą nuo veido. Tikėtina, kad ir man taip nutiko. Dermatologė diagnozę patvirtino ir skyrė gydymą. Iš pradžių gydžiau rūgštiniu tepalu, tačiau jis man nepadėjo. Tada teko karpas šalinti lazeriu. Visas gydymas man trunka apie pusę metų“, - pasakoja vilnietė Kornelija.

Vaistininkė antrina, kad užsikrėsti odos liga sporto klubuose galimybė labai reali.

„Fizinis aktyvumas ypač svarbus gerai mūsų savijautai ir sveikatai. Todėl sportuojančių žmonių pripildyti sporto klubai išties džiugina. Sportuodami pirmiausiai galvojame, kaip apsisaugoti nuo traumų, tinkamai atlikti pratimus ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, tačiau nereikėtų pamiršti ir higienos. Uždarose patalpose, ypač šaltuoju metų laikų, įvairūs virusai ir bakterijos dauginasi ir plinta greičiau. Sporto klubo inventorių per dieną liečia daugybė žmonių, jie maudosi dušuose, tad jeigu inventorius ir dušai nėra tinkamai valomi ir dezinfekuojami, tai puikiausia terpė „dalintis“ odos ligų sukėlėjais. To reikėtų nepamiršti“, - sako vaistininkė.

Rekomenduoja dėvėti pirštines ir turėti rankšluostį

Renkantis sporto klubą, reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis turi higienos pasą. Sporto inventorius, kurį liečia lankytojai, turėtų būti valomas po kiekvieno panaudojimo. Tiesa, tai tinka tik grupinėms treniruotėms. Treniruoklių salėje, kurioje yra nuolatinis lankytojų srautas, inventoriaus taip dažnai valyti nespėjama, tad galima arba pačiam nusivalyti treniruoklių rankenėles drėgna servetėle, arba dėvėti sportui skirtas pirštines.

„Odos ligas sukeliantys mikrobai plinta per tiesioginį odos kontaktą su užkrėstu paviršiumi, todėl sportuoti rekomenduoju su treniruotėms skirtomis pirštinėmis. Jos padės apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų pernešimo, taip pat išvengti nuospaudų. Venkite rankomis liesti veidą, kaklą – prakaitui nusivalyti turėkite nedidelį rankšluostį. Jeigu treniruojatės ant gulimo treniruoklio, ant jo pasitieskite savo rankšluostį. Kad išvengtumėte pėdų grybelio, į dušą, pirtį ar baseiną eikite avėdami gumines šlepetes.“, - patarimus, kaip saugotis užsikrėtimo, dalija J. Vaičiūnienė.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar patalpos gerai vėdinamos, nes oru gali plisti ir kitų virusinių ligų sukėlėjai.

Niežai – liga, galinti sukelti ir psichologinių problemų

Niežai – viena iš ligų, kuria galima užsikrėsti vietose, kur masiškai naudojamasi tuo pačiu inventoriumi. Tai smulkių niežinių erkių sukeliama liga. Ją žmogus žmogui gali perduoti artimo kontakto metu arba kai naudojamasi užsikrėtusio žmogaus daiktais. Šiai ligai būdingas intensyvus niežėjimas.

„Be stipraus niežėjimo, gali pasireikšti tokie ligos simptomai, kaip bėrimas papulėmis ar pūslelėmis. Bėrimas gali atsirasti ant plaštakų, riešų, tarpupirščiuose, aplink bambą, lytinius organus, pažastyse, vidinėse šlaunų pusėse. Krūtinės, nugaros ir veido oda dažniausiai išlieka švari. Jeigu užsikrečia vienas šeimos narys, dažnai erkutės perduodamos ir kitiems“, - pasakoja vaistininkė.

Užsikrėtus niežais pirmą kartą, pirmasis požymis – niežulys – gali pasireikšti tik po 4-8 savaičių. Tie, kurie jau anksčiau buvo užsikrėtę niežinėmis erkėmis ir yra joms jautresni, niežėjimą gali pajusti per 48 val. nuo užsikrėtimo. Negydant niežų, intensyvus niežulys gali sukelti nervinių ir psichologinių problemų, pabloginti gyvenimo kokybę.

„Niežų gali padėti išvengti tinkama asmens higiena, dažnas rankų plovimas. Po treniruotės sporto klube rekomenduojama nusiprausti po dušu ir būtinai naudoti tik savo asmens higienos reikmenis. Reikėtų dažnai skalbti sporto aprangą, jeigu galima – karštame vandenyje“, - apie niežų prevenciją kalba BENU vaistininkė.

Jeigu visgi apsisaugoti nuo niežų nepavyksta, vaistininkė nuramina, kad jų gydymas nėra sudėtingas. Dažniausiai paskiriamas specialus permetrino tepalas arba benzoato emulsija, jie tepami ant odos. Svarbu žinoti, kad susirgus niežais vienam šeimos nariui, nuo jų gydomi ir kiti nariai. Norint išnaikinti niežines erkes, būtina dezinfekuoti drabužius, patalynę, rankšluosčius, gerai valyti patalpas.

Grybelis mėgsta gausų prakaitavimą

Odos ir nagų grybelis – dar viena infekcinė liga, kuria galima užsikrėsti viešose vietose, naudojant bendrus daiktus. Be sporto klubų, grybelį galima pasigauti ir baseinuose.

„Grybeliui daugintis ir plisti ypač palanki terpė yra prakaituojantis kūnas, sintetiniai drabužiai, uždara avalynė. Didžiausi grybelinių infekcijų židiniai pasitaiko baseinuose, pirtyse, dušuose, todėl labai svarbu atkreipti į šių vietų švarą bei jose avėti atitinkamą avalynę“, - kur užsikrėsti tikimybė didesnė vardija J. Vaičiūnienė.

Grybelis gali pažeisti odą, nagus, plaukus, gleivinę. Skirtingose vietose grybelis pasireiškia skirtingai, tačiau jam būdingas odos pleiskanojimas.

„Įtarti grybelį galima, kai galvos plaukuotoje dalyje matomi odos paraudimai, atsiranda pleiskanų židiniai, išplikusios vietos. Jeigu grybelis pažeidžia kitas kūno vietas, jose oda parausta ir pleiskanoja, tarpupirščiuose – drėgsta. Nagų grybelį galima atskirti iš pakitusios nago spalvos į baltą, geltoną ar žalsvą, nago trupėjimo ir lūžinėjimo, nagų plokštelės sustorėjimo“, - grybelio požymius vardija vaistininkė ir, juos pamačius, ragina nedelsti ir kreiptis į dermatovenerologą.

Patvirtinęs grybelinės ligos diagnozę, gydytojas skirs gydymą. Tačiau juo nereikėtų apsiriboti. Labai svarbu laikytis asmens higienos reikalavimų, dezinfekuoti daiktus, gydyti šeimos narius ar gyvūnus, jeigu užkratas atėjo nuo jų. Specialistė akcentuoja higienos svarbą viešose patalpose, taip pat pataria pasirinkti tinkamą avalynę, mažinti kojų prakaitavimą, vengti sintetinių drabužių, ypač gausiai prakaituojant.