Stovykloje kalnuose baidarininkai sniegą raižė ir rogutėmis
Baidarininkai stovykloje kalnuose | asmeninio archyvo nuotr.
„Daugeliui slidinėjimas asocijuojasi su laisvalaikiu ir smagiais nusileidimais nuo kalnų, tačiau lygumų slidinėjimas yra visai kas kita“, – apie stovyklą Italijos kalnuose pasakojo Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas baidarininkas Edvinas Ramanauskas.
Pasak E.Ramanausko, lygumų slidinėjimas yra viena sudėtingiausių sporto šakų, reikalaujanti ištvermės, jėgos, ypač geros koordinacijos. „Kas yra bandęs, tas patvirtins“, – sportas.lt sakė sportininkas.
Olimpietis Andrius Olijnik užsiminė, kad visada smagu bent trumpam irklavimą pakeisti kita fizine veikla. „Slidinėjimas yra puikus būdas treniruoti aerobinį pajėgumą – dirba visas kūnas, galima pailsinti specialiuosius raumenis, kurie vargsta irkluojant, – kalbėjo baidarininkas. – Be to, smagu ir pakeisti aplinką. Kalnai mums yra kažkas neįprasto – tai kelia nuotaiką“.
Paklaustas, kokiu režimu darbuojasi stovykloje, baidarininkas teigė, kad dažniausiai būna įjungtas „Tokijo“ režimas.
„Kadangi dar neturime kelialapio į olimpines žaidynes, bet dar turime galimybę įšokti į traukinį, atsakingai darbuojamės kiekvienoje treniruotėje“, – pasakojo kartu su Ričardu Nekriošiumi 500 metrų dvivietę irkluojantis A.Olijnik, priminęs, kad kasdien slidėmis tenka įveikti 25-35 kilometrus. – Teko išbandyti ir 50 kilometrų iššūkį“.
Laisvalaikis – tik po vakarinės treniruotės sporto salėje. Po krūvių kiekvienas renkasi savo būdą atsipalaiduoti – skaito knygas, žiūri filmus, podcast’us, serialus.
„Jeigu turime galimybę, lipame į kalnus, slidinėjame kalnų slidėmis... Išbandėme rogutes, – teihė A.Olijnikas. – Atsivežiau ir gitarą, stengiuosi treniruotis ir neapleisti esamų įgūdžių bei tobulėti“.
R.Nekriošiaus teigimu, pirmosios stovyklos dienos buvo lengviausios. „O jau trečią dieną supratau, kad nesu pratęs tiek darbuotis kojomis, nors slydimo greitis ir didėjo, – nusijuokė baidarininkas. – Šios stovyklos tikslas – nepervargti, tad krūvį tenka individualizuotis. Jei jaučiu didelį nuovargį, pasirenku trasą be stačių kalnų. Slysdamas mėgaujuosi ir neverčiu to sunkiu darbu. Vasarį vyksime irkluoti. Ir ten jau atliksime visą sunkų darbą“.
Mindaugas Maldonis prisipažino, kad ne visuomet spėja pasigrožėti aplinka.
„Čiuožiu kalnų apsuptyje ir nematau to grožio, nes visos mintys sukasi tik apie darbą: „kaip geriau praslysti“, „koks pulsas“, „kiek dar liko varyti“, „kiek galiu šiandien varyti“, – pasakojo sportininkas. – Spaudžiu save, veju visas abejones ir bandau kuo geriau čiuožti. Bet sustojęs penkioms minutėms suvalgyti bananą, nes kitaip man bus p***, spėju sėdėdamas pasidairyti į kalnus ir suprantu – „life is beautiful“.
„Fainumo čia daug nerasi, kai treniruojiesi, – čia įsiterpia brolis Simonas Maldonis. – Kiekvieną dieną tenka lenktyniauti su savimi – nori tą patį ratą įveikti greičiau, pulso dažnį sumažinti. Tik stovyklos pabaigoje, kai visi esame „išsidaužę“ ir savo rekordus pasigerinę, suprantame, kur esame. Kai reikia išvažiuoti, suprantame, kad buvome tikrai ne atostogose – nudirbome didžiulį darbą“.
Poilsiui baidarininkai teturėjo vos kelias pilnas dienas. Vieni pasirinko kalnų slidinėjimą, o kiti išsinuomavo rogutes ir smagiai leido laiką.
Daugiau galėsite pamatyti vaizdo įraše:
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
