Apie „Barcelona“ marškinėlius su savo pavarde svajojantis P.Golubickas: „Kuo aukštesnius tikslus keli, tuo daugiau ir pasieki“
Paulius Golubickas | lff.lt nuotr.
„Lyga pajėgesnė, tempas netgi treniruotėse didesnis, kamuolys greičiau juda. Labai džiaugiuosi šiuo karjeros posūkiu. Žinau, kad tai buvo geras sprendimas“, – sportas.lt sakė šeštadienį Kroatijos futbolo pirmenybėse su „HNK Gorica“ marškinėliais debiutavęs dvidešimtmetis saugas Paulius Golubickas.
„Kaip man čia seksis, priklauso tik nuo manęs paties“, – nusišypsojo jis.
Legionieriaus duona, pasak jaunojo futbolininko, jo nė kiek negąsdino. Ignalinoje vaikystėje pradėjęs žaisti futbolą P.Golubickas gimtuosius namus pirmą kartą paliko būdamas vos vienuolikos. Tuomet vaikų varžybose į energingą vaikinuką dėmesį atkreipė „Dainavos“ futbolo akademijos direktorius Rimantas Kantaravičius.
Neužilgo su „Dainavos“ bendraamžiais P.Golubickas išvyko į didelį tarptautinį turnyrą Lenkijoje. „Dainava“ tapo turnyro laimėtojais, o R.Kantaravičius nusprendė, kad atėjo laikas pakalbėti su jaunojo talento tėvais apie tolimesnį vaikinuko kelią.
„Žinoma, nebuvo tada lengva, bet tikiu, kad tėvams buvo kur kas sunkiau, – sakė P.Golubickas. – Tačiau pakliuvau į geras rankas. Buvau ir prižiūrimas, ir skatinamas, todėl nebuvo sunku gyventi toliau nuo namų. Iš pradžių namo grįžinėdavau kas savaitę. Vėliau vis daugiau laiko skirdavau treniruotėms, namo grįždavau vis rečiau“.
Kad savo gyvenimą sies su futbolu P.Golubickas suprato paauglystėje, dvejiems metams išvykęs į Angliją ir tapęs „Yeovil Town“ jaunimo komandomis dalimi. „Būtent ten pradėjau tikėti savimi“, – pabrėžė futbolininkas, vėliau grįžęs į Pirmojoje lygoje rungtyniaujančią Alytaus „Dainavą“.
Grįžo, kadangi, pasak jo paties, karjera smuko žemyn. „Ir traumų buvo, ir pirmuosius metus negalėjau žaisti dėl kažkokių problemų su registravimu... Klubas tiesiog nesugebėjo manęs užregistruoti. O gal taip tik sako, gal buvau per didelis konkurentas kitiems, – kalbėjo P.Golubickas. – Tačiau buvo ir pliusų – pramokau anglų kalbą, sukaupiau patirties, treniruotėse nemažai išmokau. O grįžęs į Alytų pasakiau sau, kad tikrai būsiu futbolininkas“.
Įrodė galintis žaisti
Po metų P.Golubickas jau buvo Marijampolės „Sūduvos“ saugas, kuriam teko debiutuoti Čempionų ir Europos lygų atrankose. Praėjusių metų kovą jaunasis talentas sulaukė kvietimo prisijungti ir prie nacionalinės vyrų rinktinės. Debiutas rinktinėje įvyko draugiškose rungtynėse su Azerbaidžanu.
A lygoje futbolininkas sužaidė 28 rungtynes, pelnė 8 įvarčius bei atliko 5 perdavimus. Debiutas „Sūduvoje“ įvyko LFF Super taurės rungtynėse su Vilniaus „Žalgiriu“. Tuomet P.Golubickas aikštėje praleido 8 minutes. Tačiau labai greitai jaunasis žaidėjas įgijo trenerio Vladimiro Čeburino ir komandos draugų pasitikėjimą, o „Sūduvos“ sirgaliai vis dažniau pradėjo linksniuoti jo pavardę.
„Pauliuką muša! Nebijok, Pauliuk, po rungtynių su juo išsiaiškinsime“, – per rungtynes šaukdavo Marijampolės klubo gerbėjai, išvydę, kaip jų mylimą žaidėją varžovai verčia ant vejos.
O pertraukos tarp kėlinių metu neretai buvo galima nugirsti besišnekučiuojančius: „Dar jaunas, bet geras“.
„Bet aš to per daug nesureikšminu. Visada smagu paskaityti, ką parašo žmonės – tiek kritiką, tiek palinkėjimus, – apie tai, kad jau kurį laiką yra įvardijamas kaip vienas didžiausių šalies jaunųjų futbolo talentų, – sako P.Golubickas. – Stengiuosi susikoncentruoti į savo galimybes. Žinau, ką turiu daryti, jei noriu pasiekti savo tikslų. Galvoju tik apie tai. Džiaugiuosi, kad aplink yra daug žmonių, kurie padeda jų siekti. Man belieka tik dirbti ir sulaukti šiek tiek sėkmės“.
P.Golubickas, praėjusiais metais su „Sūduva“ tapęs A lygos čempionu džiaugiasi, kad likimas padėjo patekti į tokią komandą. „Treneriai, žaidėjai, fanai – tai atrodė nerealu. Žinoma, nemažai pasitikėjimo, jėgų ir motyvacijos pridėjo ir debiutas rinktinėje, – kalbėjo P.Golubickas. – tai buvo geras sezonas, bet žinojau, kad nereikia stovėti vietoje. Supratau, kad reikia bandyti kabintis toliau. Parodžiau, kad Lietuvoje jau galiu žaisti. Dabar norėjosi naujų iššūkių, kuriais dabar tikrai džiaugiuosi“.
P.Golubickas rinkosi iš trijų variantų, kur galima būtų tęsti karjerą. Kontraktą su Alytaus „Dainava“ iki 2021 metų turintis futbolininkas į Kroatijos klubą išvyko nuomos pagrindu.
Aukšti tikslai
„Lietuvos futbolas? Trūksta futbolininkų Lietuvoje, – pabrėžė P.Golubickas. – Kodėl? Manau, daugelis jaunų žaidėjų pasirenka mokslus. Nes visi žino, kad jaunam žaidėjui futbole yra sunku uždirbti. Tiesą pasakius, neįmanoma. Gal dėl to žaidėjai meta futbolą, išvažiuoja dirbti į užsienį, pasibaigia mokslus. Manau, taip Lietuva yra praradusi labai daug gerų žaidėjų“.
Pasak P.Golubicko, pats jis augo vienoje geriausių šalies futbolo akademijų. „Važinėdavome po įvairiausius turnyrus, treneriai nuolat semdavosi patirties Vokietijoje, Belgijoje, dabar yra įgyvendinama „Anderlecht“ programa, – kalbėjo futbolininkas. – Visai neseniai lankiausi akademijoje ir mačiau, kad septynmečiai jau moka svarbiausius futbolo pagrindus. Čia ir yra paslaptis – visko reikia mokyti nuo mažens. Tada ir vaikai bus laimingi, kai pamatys, kad jie niekuo neatsilieka nuo užsienyje besitreniruojančių“.
P.Golubickas prisipažino nė karto nėra praleidęs treniruotės be pateisinamos priežasties. „Galbūt, paslaptis čia paprasta. Treneriai Povilas Baliukonis ir Nerijus Bartkevičius mus auklėjo ne tik kaip žaidėjus, jie augino stiprius ir teisingus žmones“, – sakė futbolininkas.
Jis išdavė, kad dabar labiausiai norėtų patobulėti ties smūgiavimu. „Apie tai kalbėjome ir su „HNK Gorica“ treneriais, – informavo P.Golubickas. – Reikės ir fiziškai sustiprėti, šiek tiek svorio „pridėti“. O dar... Nors ganėtinai gerai matau aikštę, bet neretai ieškau varianto „per arti“. Norėčiau išmokti rasti „tolimesnį“ variantą, kad galėčiau ilgesniu perdavimu išstumti kamuolį tolėliau. Reikės, žinoma, tobulinti ir stipriąsias puses“.
Kalbėdamas apie ateities planus P.Golubickas neslėpė, kad per penkerius metus norėtų įsitvirtinti kurioje nors iš pajėgiausių Europos lygų. „Tikslas, kaip žinome, yra „Barcelona“, – nusišypsojo futbolininkas. – Ar tai realu? Aš sakau paprastai, kuo aukštesnius tikslus keli, tuo daugiau ir pasieki. Tikrai norėčiau žaisti vienoje iš top’inių lygų, labiausiai norėčiau žaisti Ispanijoje. Toks yra tikslas“.
P.Golubickas išreiškė viltį, kad tobulėti pavyks ir nacionalinei rinktinei. „Tikiu, kad atsiras žmonių, kurie jai padės tai padaryti. Tikėkimės, kad ateityje futbolo rinktinė bus visai kitokia. Gal prireiks daugiau laiko, neužteks penkerių metų, bet tikėti tikrai reikia“, – sakė 20-is futbolininkas.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
