Apie vartininkus su T.Simaičiu – nuo situacijų iki to, kad nenormalūs

 Vos prieš pora mėnesių prie „Riterių“ prisijungęs Tadas Simaitis pastaruoju metu yra išsikovoję pagrindinio vartininko titulą. Tačiau šis tekstas ne apie tai. Šis interviu apskritai apie vartininkus ir jų savybes.

Tadai, kiek geras vartininkas per rungtynes ištaria žodžių? Kiek apskritai reiktų kalbėti?

Įdomus klausimas. Niekada nesu susimastęs. Aišku, labai priklauso ir nuo pačių rungtynių. Juk kartais darbo yra nedaug, todėl ir kalbėti tenka mažai. O kartais tenka rėkauti visas rungtynės. Spėju, kad per rungtynes ištariu 300-500 žodžių. Gaila Instatas neveda šios statistikos (juokiasi).

Kas vartininkui sunkiau: bandant atremti 11 m. baudinį ar bandyti apsiginti, kai varžovas pabėga vienas prieš vieną?

11 baudinys yra savotiška loterija. Situacijoje vienas prieš vieną tavo įgūdžiai gali lemti labai daug. Man asmeniškai vienas prieš vieną daug įdomesnė ir labiau mėgiama situacija.

Kada geriau traukti baudinius: rungtynių metu ar baudinių serijos metu?

Serijos metu baudiniai lemią viską. Rungtynių metu, baudinys kartais gali būti tik formalumas, kartais gali lemti tris taškus. Tačiau visus juos reikia traukti vienodai (šypsosi).

Kokiais atvejais vartininkai prašo keitimo. Ar yra tekę prašyti?

Aš pats asmeniškai niekada gyvenime nesiprašiau būti pakeistas. Yra tekę keistis per prievartą, tada, kai rungtynių tęsti fiziškai nebegali. Arba taktinis, trenerio suplanuotas keitimas. Pastarasis dažniausiai vyskta per draugiškas rungtynes.

Koks psichologinis jausmas vartininkui pasirodyti aikštėje po keitimo?

Kiekvienas vartininkas tai priima ir išgyvena asmeniškai. Jei esi stiprus psichologiškai ir pasitiki savimi, įeisi į rungtynes be didesnių problemų. Labai svarbu ruoštis rungtynėms šimtu procentų tiek fiziškai tiek psichologiškai. Jei taip darai, tada būni pasiruošęs visiems atvejams.

Kada geriau nepraleisti nei vieno įvarčio: kai visas rungtynes nėra ką veikti ar kai visas rungtynes neturi kada pailsėti?

Geriausia nepraleisti įvarčio tada, kai tas vienas įvartis lemia taškus. O iš šių dviejų variantų rinkčiausi pirmą kada visas rungtynes turi mažai darbo. Jos man asmeniškai būna sunkiausios.

Kodėl Lietuvoje tiek daug gerų vartininkų?

Turbūt vartininkais tampa stipresnio charakterio žadėjai. Per daug metų pati vartininko pozicija „užgrūdina“ tavo charakterį. Kitas dalykas, patekus į aukštesnį lygį, vartuose lengviau prie to priprasti nei būnant aištės žaidėju. Taip pat Lietuvos vartininkų mokykla gero lygio. Manau, didelė dalis Lietuvių vartininkų trenerių neatsilieka nuo geriausių futbolo šalių trenerių.

Kodėl apie vartininkus sakoma: „Tie tai nenormalūs“?

Manau, dėl kieto charakterio. Vartininko pozicija reikalauja didžiausios atsakomybės aikštėje. Kad ją pakeltum, turi būti kietas ir galbūt kažkiek nenormalus (šypsosi).

Kodėl futbolininkai apskritai tampa vartininkais?

Turbūt, kiekvieno vartininko istorija skirtinga. Aš iki dešimties metų buvau aikštės žaidėjas, tuomet komandai reikėjo vartininko, stojau į vartus pabandyti – sekėsi gerai, likau iki šiandienos.