Dėl olimpinių kelialapių į Kazachstaną plūsta šimtai imtynininkų

Rugsėjo 14-ą dieną Nur Sultane startavo pagrindinis metų imtynių renginys – pasaulio čempionatas. Šią teisę Kazachstano sostinė iškovojo nuožmioje kovoje, kurioje reikėjo pakloti nemenką sumą. Tiesa, oficialiai čempionato rengėjo titulą laimėjo Astana, tačiau miestas pernai kovo mėnesį valstybės ilgamečio vadovo garbei pervadintas į Nur-Sultaną, kas sukėlė šiokių tokių nepatogumų Tarptautinės imtynių federacijos (UWW) klerkams, tvarkantiems čempionato dokumentaciją.

Vien už leidimą surengti pasaulio čempionatą reikėjo atseikėti pustrečio milijono Šveicarijos frankų, kas prilygsta beveik 2 300 000 milijono eurų. Prie šios sumos darniai pliusuojasi reprezentacinės, arba, kaip kalbama Azijoje, svetingumo išlaidos. O čia, patikėkite, netaupoma. Organizatoriai, kaip čia įprasta, nersis iš kailio, siekdami įtikti aukštiems Tarptautinės imtynių federacijos vadovams ir Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) bosams. Šių metų čempionatas kelia ypatingą ažiotažą, nes Nur-Sultane paaiškės pirmi šeši laimingieji savo svoriuose iškovoję bilietus į Tokiją. Būtent todėl kazachų dosnus lobizmas bus itin juntamas, nes šeimininkai supranta – pakloję milijonus ir neišnaudoję šansus, geresnės progos teks laukti ne vienus metus.

Įvaizdžiui gerinti – rytietiškas svetingumas

Kazachstane reprezentacija nėra pasikavavimas su vieno kąsnio sumuštiniais prie apskrito stalo. Prabangūs baliai bus vos ne pagrindinis imtynių šventės (ir ne tik imtynių) akordas, taip sakant, ypatingas ritualas, kur tarp daugiasluoksnių tostų yra aptariamos globalios sporto šakos vystymo gairės ir kiti bla bla bla pasisėdėjimai. Tas taip pat sudaro ženklią čempionato biudžeto dalį. Bet į skaičius ant banknotų vietiniai bajai numoja ranka ir vadovaujasi makiavelišku principu, jog tikslas pateisina priemones. O tikslai nemenki.

Pirma, šis čempionatas bus pirmasis Kazachstane vykstantis pasaulio imtynių čempionatas tarp suaugusių. Suprantama, kad debiutui bus metamos didžiulės pajėgos, nes kazachai tikrai norės, kad po paskutinio apdovanojimo tarptautinės imtynių federacijos galva Nenadas Lalovičius paglostytų jų savimeilę ir paskelbtų, kaip visada, kad tai buvo geriausias čempionatas nuo Antikinių olimpinių žaidynių laikų.

Nur-Sultanas taps tik10-uoju miestu, kuriame kartu kovos trijų olimpinių sporto šakų – graikų-romėnų, moterų ir laisvųjų imtynių – atstovai. Iki 2005 m. buvo rengiami čempionatai skirtingiems imtynių stiliams. Nepaisant premjeros, Kazachstano sostinė turi šiokį tokį panašių renginių organizavimo įdirbį. Čia anksčiau vyko 2014 m. Azijos imtynių čempionatas, 2016 m. Azijos olimpinė kvalifikacija, o pernai ir pasaulio graplingo čempionatas.

Antra, kazachams reikia dar aukščiau kilstelėti savo, kaip imtynių šalies įvaizdį. Taip, tūlas europietis įsivaizduoja, kad šioje pusėje turėtų būti neblogų imtynininkų, bet klausimas apie žymiausius šios šalies imtynininkus ne vieną užspeistų į aklavietę, o nemaža dalis respondentų išpyškintų Borato vardą. Pasaulinę šlovę Sachos Barono Coheno personažui sukrovė scenos filme „Boratas“. Pagrindinis personažas ekrane akivaizdžiai parodijavo nacionalinę valstybės sporto šaką, kuomet šmirinėjo su nepadoraus iškirpimo imtynių triko. Tokio akibrokšto vietiniai negali atleisti iki šiol.

Olimpinių medalių badas bado akis

Medaliai – dar vienas niuansas, kuris, be abejo, neduoda ramybės Kazachstano sporto valdininkams. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Kazachstano imtynininkai iškovojo tik vieną olimpinį auksą. Ir tas įvyko praeitame amžiuje, kuomet lengvasvoris klasikas Jurijus Melničenko Atlantoje užėmė pirmą vietą. Septintai pagal dydį ir gamtos ištekliais turtingai pasaulio valstybei (atmečiau Antarktidą ir Europos Sąjungos darinį) tai daugiau nei kuklus rezultatas. Todėl tauraus olimpinio metalo alkiui numalšinti kazachai kaskart imasi tradicinių priemonių – na, jei nepavyksta patiems užsiauginti imtynių asų, tai, pakrapščius piniginę, ne nuodėmė gvieštis kitų valstybių atletų. Taip rinktinėse pirmais numeriais pradėjo groti natūralizuoti gruzinai, armėnai ir gausus būrys Rusijos sportininkų, kurių pagalba kartas nuo karto nugalėtojų garbei įvairiose varžybose grojamas himnas ir keliama šalies vėliava.

Neabejojama, kad situacijai pagerinti kazachai visomis išgalėmis sieks įgyti įtakingų svečių ir teisėjų palankumą, idant kur, jei ne pas save namuose dar rasis proga „stumti“ saviškius, todėl kiekviena kova su kazachais reikalaus dar didesnių psichologinių resursų.

Lietuviams Kazachstano imtynininkai – įkandamas varžovas

Kalbant apie lietuvių dvikovas su būsimo čempionato šeimininkais, įsirėžė keli susitikimai. Ypač nemalonūs prisiminimai iš Pekino olimpinių žaidynių, kuomet Mindaugas Ežerskis trečiame rate apmaudžiai nusileido Assetui Mambetovui, kuris užėmė trečią vietą. Po šešerių metų dėl dopingo vartojimo kazachas buvo diskvalifikuotas, o Mindaugas palypėjo vienu laipteliu aukštyn iki šeštos vietos. Tai menka paguoda, nes susitepęs kazachas dvikovoje dėl bronzos nukalė ne kartą lietuvio nugalėtą čeką Mareką Svecą. Taip nuplaukė olimpinė bronza.

Kiti epizodai malonesni. Priešolimpiniais 2007-aisiais metais Baku vykusiame pasaulio čempionato mažajame finale Valdemaras Venckaitis palaužė Romaną Meliošiną ir galiausiai Lietuvai iškovojo bronzą bei iškovojo olimpinį kelialapį. Valdemaro brolis Edgaras po penkerių metų ant olimpinės Londono pakylos aštuntfinalyje pateikė sensaciją parklupdęs Darchaną Bajachmetovą.

Didžiausia konkurencija

Pernai Budapešte vykusiame pasaulio čempionate galynėjosi 787 imtynininkai ir imtynininkės iš 88 valstybių. Tiek kazachai, tiek UWW tikisi, kad šių metų čempionatas sumuš visus rekordus ir prognozuoja, kad į Kazachstano sostinę atvyks apie 1000 sportininkų ir sportininkių iš, maždaug, 100 šalių, o olimpinėse svorio kategorijose kovos vidutiniškai apie 50 atletų. Tai reiškia, kad olimpiniam kelialapiui beveik užsitikrint reikia ne mažiau trijų pergalių.

Atrankos sąlygos – negailestingos

Kitų metų pavasarį europiečiai dar turės galimybę prasibrauti į Japoniją, tiesa, sąlygos itin aršios. Norint patekti į žaidynes, būtina laimėti pirmą arba antrą vietas likusiose atrankos etapuose. Jei nepavyktų pasinaudoti pirmu šansu Europos kontinentiniame turnyre kovo mėnesį, tuomet dar liktų miniatiūrinė galimybė prasmukti pro adatos skylutę finaliniame pasauliniame atrankos etape gegužę. Tokios negailestingos kvotos – iki 16 atletų ir atlečių svoryje – buvo įvestos po atrankos sistemos korekcijų, kuomet Tarptautinis olimpinis komitetas primygtinai pareikalavo sulyginti vyrų ir moterų olimpinių svorio kategorijų skaičių iki 6.

Istorija – nepalanki

Tik keturi mūsų šalies atletai po Nepriklausomybės atgavimo yra patekę į olimpines žaidynes po laimėtų aukštų vietų pasaulio čempionatuose. Tiesa, atrankos taisyklės keitėsi vos ne kiekvieną olimpinį ciklą, o ir sąlygos kaskart sunkėjo. Tarkim, 2003-iais metai Creteile pakako surasti vietos dešimtuke, tuo tarpu šiemet privaloma būti tarp šešių pajėgiausių.

Ypač sėkmingas buvo priešolimpinis atrankinis pasaulio čempionatas Baku. 2007-ais metais Mindaugas Ežerskis ir Valdemaras Venckaitis į Pekiną pateko su trenksmu. Abu ne tik pasirūpino olimpiniais kelialapiais, bet ir iškovojo čempionato medalius. M.Ežerskis po nuožmios finalinės kovos su gruzinu Ramazu Nozadze iškovojo sidabrą, o V.Venckaitis į Lietuvą grįžo pasipuošęs bronziniu apdovanojimu.

Įsimintinas buvo ir 2003-ųjų pasaulio čempionatas, vykęs Paryžiaus priemiestyje Creteile. Pilnos sudėties (7 imtynininkai) jauna klasikų šalies komanda parodė dantis, medalių neiškovojo, bet namo grįžo su dviem kelialapiais į Atėnus. Tąkart nustebino Svajūnas Adomaitis. Jauniausias turnyro dalyvis pralaimėjo kirgizui Uranui Kalilovui, tačiau po laimėjimų prieš prancūzą Oubricką Hamou ir švedą Kimą Holką aštuoniolikmetis griausmingai atšoko Tauragės kadrilį tiesiai ant imtynių kilimo.

Tame čempionate užgimė ir Mindaugo Mizgaičio epopėja. Creteile sunkiasvoris patiesė tris varžovus, iškovojo kelialapį, ir, nepaisant nevykusio starto Atėnuose, paklojo tvirtus pamatus olimpiniam Pekino sidabrui.

Prancūzijoje arti kelialapio buvo ir Mindaugas Ežerskis, tačiau kortas sumaišė komiška bet nejuokinga atrankos sistema. „Jau nuo aštuntfinalio kvepėjo purvinais žaidimais. Tam, kad surinkti laimingą dešimtuką, sekretoriate buvo vertinami techniniai taškai. Tuomet užvirė užkulisinė veikla ir susitarimai. Jei pirmuose ratuose rezultatai dar buvo padorūs ir adekvatūs, tai vėliau, pamatę dviženklius skaičius švieslentėje, žiūrovai griebdavosi už galvos, – prisimena dabartinis šalies rinktinės treneris. – Taip aš likau už dešimtuko ribos. Po šio čempionato kilo pasipiktinimo banga ir taisyklės buvo nedelsiant pakeistos“.

Rinktinių sudėtis ir tvarkaraštis.

Graikų-romėnų imtynės

60 kg PETRAVIČIUS Justas rugsėjo 16

67 kg VENCKAITIS Edgaras rugsėjo 15

77 kg GALKINAS Paulius rugsėjo 16

87 kg ADOMAITIS Laimutis rugsėjo 15

97 kg LAURINAITIS Vilius rugsėjo 15

130 kg KNYSTAUTAS Mantas rugsėjo 16

Treneriai EŽERSKIS Mindaugas ir VARTANOV Ruslan

Moterų imtynės

68 kg DOMIKAITYTĖ Danutė rugsėjo 19

76 kg GAUČAITĖ Kamilė rugsėjo 18

Treneris KASELIS Aivaras

Laisvosios imtynės

74 kg MAŽEIKA Andrius rugsėjo 20

86 kg VOITECHOVSKIS Edgaras rugsėjo 21

97 kg KRASAUSKAS Lukas rugsėjo 21

Treneris KASIMOVAS Sergejus

Pastarosiomis dienomis taip pat pranešta, kad 2022 m. pasaulio imtynių čempionatas vyks Krasnojarske (Rusija).