Riterių žemėje yra vietos senukams

 Gegužės 2 – ąją „Riterių“ kapitonas Valdemaras Borovskis įpusės savo gyvenimo ketvirtą dešimtį. Nepaisant šių skaičių, gynėjas yra vienas geriausiai fiziškai pasiruošusių futbolininkų tiek tarp Riterių, tiek visoje A lygoje.

„Nesureikšminu aš tų skaičių. Tiesiog džiaugiuosi, kad vis dar galiu mėgautis žaidimu, kuris yra mano gyvenimo aistra. Puikiai suprantu, kad tie skaičiai artina mano karjerą prie pabaigos, todėl stengiuosi pasiimti maksimaliai iš to, kas liko“, – pokalbį su oficialia svetaine pradėjo V.Borovskis.

Prasidėjus pasiruošimo naujajam sezonui periodui, Riteriai laikė fizinius testus, pagal kuriuos V.Borovskis nenusileido net Čempionų lygos grupės komandų žaidėjams.

„Valdemaras yra tiek ištvermingas, tiek greitas, o tai nėra dažnai pasitaikantis reiškinys Lietuvos futbole. Nors jam trisdešimt ketveri, jis laisvai gali žaisti iki keturiasdešimties ir būti taip pat gerai fiziškai pasiruošęs kaip dvidešimtmetis. Palyginau jo pernykščius ir šiųmetinius, varžybinės veiklos rezultatus – jie yra būdingi žaidėjams, rungtyniaujantiems elitiniame lygyje. Skamba neįtikėtinai, bet tai yra tiesa“, – apie komandos kapitoną sakė fizinio parengimo treneris Paulius Ragauskas.

Pernai tapęs dar tuometinių „Trakų“ kapitonu, gynėjas šiemet vėl beveik vienbalsiai išrinktas žaidėju, vedančiu komandą į aikštę.

„Pernai buvo labai netikėta. Man komandoje buvo tik antras sezonas, o šalia buvo Deividas Česnauskis, Diniaras Bilialetdinovas ar Vaidas Šilėnas. Šiemet komanda gerokai jaunesnė, tad jaučiau, kad tapti kapitonu turiu daugiau šansų. Viena vertus – tai tik raištis, kita vertus – tai papildoma atsakomybė ne tik už save, bet už visą komandą“, – pasakojo V.Borovskis.

Užsiminęs apie jaunimą, kapitonas prisiminė, kad per savo karjerą tokioje komandoje dar niekada nežaidė, todėl tai nauja patirtis.

„Mane žavi tai, kad mūsų komandos jaunųjų futbolininkų akys dega. Gaunasi tokia sinergija – jie mato mano patirtį, kartais išgirsta piktesnį žodį (šypsosi), bet tuo pačiu priverčia ir mane nesustoti. Tai yra labai svarbu kiekvienam žaidėjui. Patikėkite manimi“, – dėstė futbolininkas.

Valdemarai, kaip tokio amžiaus futbolininkui dar rasti motyvacijos?

Kai darai mėgiamą darbą, tai nėra sudėtinga. Galvoju, kad kiekvienam save gerbiančiam sportininkui pergalės negali atsibosti.

Yra kažkas konkretaus, ką dar norėtum laimėti?

Be abejo, norėtųsi nustebinti skeptikus ir tapti A lygos čempionais bei darsyk patriukšmauti Europoje. Lietuvos futbolininkai nėra išlepinti europinių kovų, todėl žmonės, galbūt, ne visada supranta, kiek daug mums tai reiškia.

Ką reiškia būti vyriausiu komandos žaidėju?

Turbūt, kad nieko. Dažnai būna, kad šį faktą net pamirštu.

Kaip dabartinis jaunimas žiūri į vyresnį komandos draugą? Kaip, pavyzdžiui, priima kritiką?

Bent jau mūsų komandoje problemų nėra. O tais atvejais, kai ką nors reikia nuleisti ant žemės, tai jis labai greitai nusileidžia (šypsosi).