Dakaro poilsio dienos miestas Arekipa fotogalerija
Dakaro poilsio dienos miestas Arekipa | „General Financing team Pitlane” nuotr.
Poilsio diena „General Financing team Pitlane“ komandą ir visus Dakaro dalyvius šiais metais ištinka Peru mieste Arekipoje. Žinoma, ilsėtis ar ramiau būti gali komandų ekipažai ir kiti jos nariai ne technikai. Dakaro laisvadienį žmonės leidžia įvairiai, kas bando pasipildyti miego sąskaitas, kas tvarkosi, o kas keliauja apžiūrėti miesto, kuriame įkurtas Dakaro bivakas.
Dakaro poilsio dienos miestas Arekipa 20 nuotr.
Kas yra ta Arekipa? Arekipa yra antras pagal dydį Peru miestas, įsikūręs tarp kalnų maždaug 2,328 metrų aukštyje virš jūros lygio. Centrinę miesto dalį iš šiaurės į pietus kerta Chili upė. Iš šiaurės ir rytų miestą supa Andų kalnai. Arekipos horizontą paįvairina ir keletas ugnikalnių. Vienas jų – Misti – yra vos 20 km nuo miesto. Arekipoje žmonės turėtų būti laimingi, nes mieste saulė šviečia 300 dienų per metus. Lietingasis sezonas čia yra gruodžio-kovo mėnesiais, o tai reiškia apsiniaukusį po pietų dangų ir vis iškrentantį lietų. Vasarą temperatūra Arekipoje pakyla daugiausiai iki 25 laipsnių šilumos. Tai, kad šiame mieste yra vėsiau pajutome iš karto tik išlipę iš automobilių Arekipoje įkurtame bivake. Ir dienos metu, ypač po pietų apsiniaukus dangui, labai praverčia džemperiai.
Turint vos keletą laisvų valandų geriausia tiesiu taikymu keliauti į nediduką Arekipos senamiestį. Google žemėlapyje jis įvardintas Istoriniu miestu centru. Arekipos senamiestis yra UNESCO saugomas objektas, savo unikalumu pritraukiantis daugybę turistų. Senamiesčio architektūra yra kolonijinio, europinio ir vietinio stilių mišinys. Didžioji dauguma senųjų pastatų pastatyti 19 amžiuje ant griuvėsių dar senesnių namų, neatlaikiusių eilinio žemės drebėjimo. Vaikštant senamiesčio gatvelėmis senuosius namus lengva atskirti, nes jie pastatyti naudojant baltą arba rožinį, porėtą vulkaninį akmenį. Jis minkštas, lengvas ir atsparus oro sąlygoms bei seisminiams reiškiniams, kuriuos Arekipa karts nuo karto patiria.
Štai ką rekomenduoju pamatyti Arekipos senamiestyje.
Armas aikštė
Ši aikštė laikoma viena gražiausių visoje Peru. Vieną jos kraštą rėmina didingoji Katedra bazilika, likusius tris kraštus juosia senoviniai, galerijų tipo pastatai, su parduotuvėlėmis pirmuose aukštuos, bei smagiais restoranėliais viršuje. Viduryje aikštės – parkas su fontanu ir daugybe suoliukų. Armas aikštė yra pagrindinė vietinių susibūrimo vieta, kas pasijunta iš karto jai tik atsivėrus prieš akis. Visi suoliukai, Katedros laiptai nusėti žmonių, smulkūs pardavėjai zuja aplink juos siūlydami pirkti užkandžių ir žaisliukų. Tuo metu, kai lankiausi šioje aikštėje, jo viename krašte stovėjo ir Dakaro organizatorių palapinė, kurioje buvo galima nusipirkti įvairios Dakaro atributikos.
Šoninėse gatvelėse aplink aikštę galima pamatyti ir daugiau senovinių, dailiais balkonėliais puoštų pastatų.
Arekipos Katedra bazilika
Įspūdingo dydžio ir išvaizdos neoklasikinio stiliaus katedra. Po žemės drebėjimų ir gaisrų nukentėjęs pastatas buvo rekonstruotas dar 19 amžiaus pabaigoje.
Santa Catalina vienuolynas
Santa Catalina vienuolynas yra kelios minutės pėsčiomis nuo didžiosios katedros. Vienuolynas ir teritorija yra vienas iš įstabiausių religinės paskirties objektų Arekipoje. Iš gatvės tarsi nieko labai įspūdingo, tačiau išorinės sienos viduje slepia daug grožio ir įdomybių. Šis vienuolynas pastatytas dar 1579 metais, restauruotas ir viduje dabar yra muziejus. Kad jis populiarus, pasijuto iš karto – vidinėmis vienuolyno gatvelėmis judėjo nesibaigiantis srautas žmonių, atėjusių apžiūrėti unikalios vietos. Ir kas įdomiausia, didesnė dalis jų – vietiniai gyventojai – jaunimas, poros, šeimos su vaikais ir seneliais. Santa Catalina vienuolynas pastatytas Mudejar stiliumi, tokiu pačiu, kaip ir gerai visiems žinomas Ispanijoje, Granadoje esantis Alhambra kompleksas.
Vienuolynas yra tarsi mažas miestelis mieste, su savomis gatvėmis, mini bažnytėle, daugybe galerijų ir vidinių kiemelių. Ryškiaspalvės sienos, gatvės ir erdvės pilnos gėlių. Užsukusieji į vienuolyną supažindinami su tų laikų vienuolių gyvenimu. Čia galima apžiūrėti vienuolių celes, bendras patalpas (yra netgi išlikusi labai originali skalbykla), virtuves, vienuolių naudotus daiktus. Įspūdį paliko vienuolyno virtuvės su senovinėmis krosnimis ir rakandais. Kadangi tais laikais kaminų sistemos dar nebuvo, virtuvės buvo tarsi dūminės pirkios – dūmai iš patalpos išeidavo pro stoge esančias skyles. Dėl to visų virtuvių sienos - pajuodusios nuo suodžių, ir kas keisčiausia, užėjus į jas vis dar ryškiai juntamas suodžių kvapas. Kaip jis galėjo taip ilgai išsilaikyti?
Turint daugiau laiko galima nuklysti ir toliau į miestą, užsukti į vietinį San Camilo turgų, apžiūrėti Caso Tristan de Pozo 18 amžiaus rezidenciją (ten dabar meno galerija) arba paklajoti po naujuosius miesto rajonus su prekybos centrais bei stikliniais biurų pastatais.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
