A.Kaušiūtė – dziudo mergina, tapusi pasaulio graplingo čempione

 Spalio pabaigoje pirmą kartą istorijoje Vilniuje vykusio Pasaulio graplingo čempionato merginų grupėje čempione tapo Aida Vasiliauskaitė, kuri aštuonerius metus praleido propoguodama dziudo. Jau pirmuoju bandymu laurus graplinge nuskynusi mergina prieš keletą savaičių taip pat tapo ir Lietuvos čempione, finale įveikusi kitą pasaulio čempionę Auksę Kaušiūtę.

„Graplingą norėjau tik išbandyti, o pergalė buvo tikra staigmena. Dziudo sporto šakoje yra veiksmų, kuriuos galima pritaikyti ir graplinge. Manau, kad tai ir padėjo man laimėti“, - pokalbį pradėjo septyniolikmetė čempionė.

Aida, jums buvo lengva persiorientuoti iš vieno sporto į kitą?

Aš nebandžiau visiškai pakeisti sporto šakos – tiesiog pradėjau sportuoti jas dvi. Asmeniškai, man tai tikrai nebuvo sudėtinga.

Kaip, apskritai, tapote kovinio sporto mylėtoja?

Pradėjau sportuoti visai netikėtai, norėjau tik pabandyti, tačiau jau nuo pat pirmos treniruotės supratau, kai tai yra mano sritis. Atsirado noras toliau sportuoti.

Kaip įsivaizduojate, kiek laiko tai truks?

Kol kas net negalvoju apie savo karjeros nutraukimą ir pabaigą, nes esu dar jauna ir tikrai galiu ilgai kovoti.

Neabejoju, kad esate girdėjus, jog kovinis sportas yra vyrų sportas. Ką atsakote tokiems žmonėms?

Kai man pasakydavo, kad tai yra vyriška sporto šaka, aš tik nusijuokdavau ir pasakydavau, kad merginos gali būti tiek pat stiprios, kiek ir vaikinai.

Yra tekę savo jėgą pademonstruoti ne sporto salėje?

To daryti neteko.

Prieš mėnesį tapote pasaulio čempione. Kada atėjo tas jausmas, kai supratote, kad tai yra didelis WOW?

Iš karto, kai teisėjas pakėlė mano ranką, supratau, kad laimėjau ir galvoje iš karto suskambo tie žodžiai, kad esu pasaulio čempionė. Visą tą likusią dieną nuo mano veido nedingo šypsena ir jaučiausi be galo laiminga.

Kaip manote, ką šis titulas tau duos ateity?

Tiesą sakant, aš visai nesureikšminu šio titulo, nes esu toks pats žmogus kaip ir visi. Tą dieną, kai laimėjau, jaučiausi pakylėta, bet pabudusi jau kitą rytą aš vis tiek buvau ta pati Aida, kokia buvo ir prieš tai. Šis titulas mane tik dar labiau paskatino dar labiau treniruotis.

Ar po tokios pergalės liko neįgyvendintų tikslų? Kokie jie?

Tikiuosi laimėti ir Europos bei Baltijos diržus, bet tai gali būti sudėtinga, nes reikia treniruotes derinti su mokslais.

Kas toliau?

Toliau aš vis sportuosiu ir stengsiuosi dar labiau patobulėti bei dar daugiau laimėti.