Lietuviai debiutavo pasaulio super enduro čempionate Lenkijoje

 „Super Enduro FIM World Championship“ - skambus pavadinimas ir ne ką mažiau įspūdingas renginys, kuriame pirmą kartą istorijoje startavo lietuviai. Lietuvai „Europe“ klasėje atstovavo Mykolas Paulavičius, o „Junior“ grupėje trispalvę vežė Džiugas Kazakevičius.

Kalbinome šiemet itin aktyviai pasauliniuose renginiuose dalyvaujantį Mykolą Paulavičių ir klausėme tiek apie patį renginį, tiek apie tai, kaip jam sekėsi važiuoti ten. Nors praėjusiais metais Mykolas Krokuvos mieste Lenkijoje vykstančiame super enduro jau dalyvavo kaip Latvijos sportininko mechanikas, šiemet atvažiavus su savo technika ir stojant prie starto linijos, viskas atrodo dar kitaip. Net pati trasa keičiasi ne tik, kad kasmet, bet pakeitimai įvyksta net ir paskutinėmis minutėmis iki starto. Būna, kad keičiasi net motociklo serviso vieta ir automobilių parkavimo vietos, kas, kaip Mykolas pats sako, įneša šiokios tokios sumaišties, kuri nepadeda susikaupti varžyboms.

Šis renginys yra pasaulio čempionatas, taigi ir jo sudėtingumas atitinkamas. Paklaustas apie tai, kas buvo ekstremaliausia ar pavojingiausia, motociklininkas drąsiai sako, kad kai kuriose vietose klaidos galėtų būti net tragiškos. Lenktynės vyksta 3-5 metrų pločio trasoje, kurioje vienu metu važiuoja virš 10-ies kartu startavusių sportininkų. Lyg vien jau to nepakaktų, trasa susideda iš tramplinų ir įvairių kliūčių - akmenų, rąstų, padangų ir panašiai.

Varžybų diena susideda iš vienos treniruotės, kvalifikacijos (jos nepraėjus gaunamas „paskutinio šanso“ kvalifikacijos važiavimas) ir finalinių važiavimų. Kiekvienas važiavimas trunka 5 minutes + 1 ratas. Taigi laiko mokytis trasą ar šlifuoti tam tikrus reikalingus įgūdžius čia vietos nėra. Kaip Vaidotas Žala mėgsta sakyti: „reikia būti atlikus namų darbus“.

Mykolas pasakoja, kad tos penkios minutės intensyvaus važiavimo pareikalauja kiekvienos kūno ląstelės darbo. Mintyse jos pavirsta tikrai daug ilgesniu laiko tarpu ir tikslas nėra kažkam kažką įrodyti, bet sėkmingai finišuoti. Sportininkas juokauja, kad kai rankos tampa medinės nuo įtampos, tai pagrindinis tikslas tampa išlaikyti vairą, o ne efektingai įveikti trampliną.

„Tiesa, įspūdį paliko geriausi pasaulio atletai iš viso pasaulio, važiuojantys su gamyklinėmis komandomis. Jiems toks pasivažinėjimas labiau kasdienybė nei kažkoks super įvykis ir tai labai matosi jų važiavime. Aukšto lygio treniruočių rezultatai puikiai matosi trasoje“ - pasakojo Mykolas.

Paklaustas apie išsikeltus tikslus ir kaip pavyko juos įgyvendinti, lietuvis šypsojosi ir sakė, kad puikiai. Pirmiausia - smagu, kad pavyko motociklą paruošti pagal tarptautinius FIM reikalavimus ir praeiti techninę komisiją be jokio vargo. Didelių tikslų pakilti aukštai rezultatų lentelėje Mykolas sau neišsikėlė, nes pirmą kartą šiose varžybose taikytis į podiumą būtų per naivu.

Pirmojoje kvalifikacijoje „Europe“ klasėje vaikinas finišavo 32-oje pozicijoje, o „antrojo šanso“ važiavime liko 7-as iš keturiolikos ten startavusių sportininkų.

Mykolas labai dėkoja savo mažiesiems mokiniams motociklininkams, kurie buvo didžiausia palaikymo komanda renginyje. Tad sėkmingas pasirodymas buvo ne tik asmeninės ambicijos, bet ir pareigos prieš jaunąją kartą reikalas.