Kelmės imtynių treneris: „Pabėgome iš pusrūsių į civilizaciją“
Kelmės imtynių salė | imtynes.lt nuotr.
Kelmėje atidarytas sporto centras, kuriame savo erdves gavo ir miesto imtynininkai. Miestą garsinusiems „laisvūnams“ duris atvėrė šiuolaikinė imtynių salė.
Laisvosios imtynės Kelmėje gimė 1976 metais trenerio Romualdo Sodaičio iniciatyva. Netrukus miesto ir apylinkių laisvūnai pradėjo skinti pergales įvairiuose turnyruose bei čempionatuose. Daugiausia pasižymėjo Romualdas Navickas, broliai dvyniai Kęstutis ir Rimantas Kuoriai, Vytautas Leščiauskas, Arūnas Bernadišius ir kiti atletai.
Po dešimtmečio imtynininkus pradėjo treniruoti Saulius Jurčys, kurio sūnus Šarūnas ilgainiui įsitvirtino šalies rinktinės sudėtyje ir kelis kartus Europos čempionatuose rodė neblogus rezultatus. Treneriui S.Jurčiui puikiai talkino Anapilin iškeliavęs Nerijus Raila.
2009 m. estafetę iš patyrusių trenerių perėmė Nerijus Peleckis. Gavęs menką palikimą – rūsiuose ir pusrūsiuose įrengtas sales – Nerijus su patyrusiais treneriais plėtojo imtynių sportą regione ir pasiekė neblogų rezultatų.
„Paskutinius 6 metus glaudėmės Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos pusrūsyje esančiose patalpoje, kurioje buvo patiestas imtynių kilimo lopinėlis. Kokius taktinius techninius imtynių elementus galima taikyti erdvėje, kurios dydis kiek daugiau nei 50 kvadratinių metrų. Visgi pavyko motyvuoti jaunimą, kurie ne tik noriai sportavo, bet ir skindavo pergales įvairiose varžybose. Žymesnį pėdsaką yra palikę talentingi atletai, į tarptautinius vandenis išplaukę Benediktas Butkus ir Aurimas Kuoris. Kažin kaip susiklostytų jų sportinis kelias, jei galėtų lankyti pratybas padoresnėje salėje?“, – svarsto treneris Nerijus Peleckis.
Kelmės imtynininkai kiek pralinksmėjo, kuomet ėmė sklisti gandas, jog duris atvers naujas sporto centras su erdve imtynių sale. Nuo pirmų užuominų apie statybas iki iškilmingo centro atidarymo praėjo šešeri metai. Savaitgalį miesto sporto centras atvėrė duris. Ceremoniją lydėjo gražios kalbos, meno ir sporto kolektyvų pasirodymai, dainos ir plojimai. Galiausiai jaunieji imtynininkai gyvai „pačiupinėjo“ savo antruosius namus.
„Šiandien gailiuosi, kad neturėjau vaizdo kameros ir nenufilmavau savo vaikų veidų, jų akių, žvilgsnių, emocijų. Visi buvo ne nustebę, o sužavėti naujomis treniruočių sąlygomis. Nors vaikų skaičiumi iki šiol nesiskundžiame, sportuoja virš 40 vaikų, neabejoju, kad į tokias erdves norės patekti dar daugiau aktyvaus jaunimo. Dabar turime puikias sąlygas perspektyvių vaikų, tokių kaip Vilius Mikalauskas ir Paulius Leščauskas tobulėjimui. Man ir pačiam širdis virpa, juk galų gale pabėgome iš pusrūsių į civilizaciją“, – trynė rankomis N.Peleckis.
