Kas yra Neymaras: savanaudiškas pamaiva ar nesuprastas genijus?

Rungtynėse tarp Brazilijos ir Meksikos vėl daugiausiai dėmesio sulaukė Neymaras. Tačiau jam skiriami ne vien komplimentai dėl gero žaidimo, futbolininkas sulaukia labai daug neigiamų reakcijų dėl savo vaidybos. Tad kas jis yra: savanaudiškas pamaiva ar nesuprastas genijus?

Po aštuntfinalio rungtynių Meksikos treneris Juanas Carlosas Osorio išsireiškė griežtai, bet aiškiai: jis kritikavo Neymarą dėl simuliacijos ir perdėtos reakcijos, galiausiai šį futbolininką išvadino klounu. Žinoma, stratego reakcija buvo suprantama, kadangi jo komanda buvo ką tik pralaimėjusi rezultatu 0 – 2.

Brazilijos ir Meksikos rungtynės buvo išties įspūdingos. Abi komandos stengėsi viena kitai primesti savo žaidimo taisykles, būtent toks pasaulio čempionato aštuntfinalis ir turėtų būti. Tačiau tokias rungtynes aptemdė incidentas antrajame kėlinyje, kuomet Miguelis Layunas netyčia (o gal ir tyčia) užmynė Neymarui ant kojos, o šis gerokai perdėdamas pradėjo iš skausmo raitytis ant žemės. Po geros minutės futbolininkas kaip niekur nieko jau bėgiojo aikštėje, o prieš tai demonstruotos traumos padarinių nebebuvo nė ženklo.

Neymaras | „Twitter“ nuotr.

Gaila, bet tokių Neymaro reakcijų greičiausiai nepavyks išvengti nei šiame pasaulio čempionate, nei tolimesnėje jo karjeroje. Verta spekuliuoti, kad Brazilijos rinktinės treneris Tite už uždarų durų bando atsikratyti tokių Neymaro įpročių, tačiau nepanašu, kad šis futbolininkas imtų ir visiškai pasikeistų. Jis yra toks, kokiu yra, o futbolas yra tokia terpė, kurioje įvairios asmenybės atsiskleidžia visu (ne)gražumu.

Pirmiausia, Neymaras yra asmenybė. Jis dažnai atrodo kaip malonus ir žavingas jaunuolis. Tačiau jo elgesyje visuomet galima įžvelgti nesibaigiantį vaikiškumą. Jis yra lyg berniukas – princas, kuris dažnai mėgsta būti tikru pamaiva. 

Ar jis yra išlepintas ir dėmesio trokštantis vaikas, kuriam tėvas sukūrė didžiulę verslo imperiją? Panašu, kad kai kurie Brazilijos žurnalistai būtent taip apie jį ir galvoja. Kai kurie netgi sako: „Niekas negali įsiterpti tarp jo ir jo laimės.“ Jų žodžius pabrėžia Neymaro ašaros po rungtynių su Kosta Rika. Jos parodo, kad visa Brazilijos rinktinės kampanija tėra drama, sutelkta būtent į Neymarą.

Neymaras | Scanpix nuotr.

Iš kitos pusės, Neymaras puikiai bendrauja ir susikalba su milijonais jaunesnio amžiaus gerbėjų. Jį netgi galima laikyti geru pavyzdžiu ir galingu simboliu per daug saugomos ir prastai auklėjamos vaikų kartos.

Žinoma, tai nereiškia, kad jis nėra puikus futbolininkas. Jis yra natūraliai talentingas, o kai demonstruoja savo geriausią formą, visi prieš jį žaidžiantys futbolininkai atrodo tiesiog per lėti, jie žaidžia sulėtintu režimu. Jis yra labai gerai subalansuotas, gali nuolat improvizuoti net ir greitai judėdamas aikštėje, o kamuolį spiria abejomis kojomis vienodu pajėgumu ir tikslumu.

Tačiau kaip futbolininkas, jis yra savo aplinkos produktas. Paskutiniais dešimtmečiais Brazilijos futbolas išsiaugino tam tikrus kriterijus pražangoms, kurie smarkiai skiriasi nuo likusio pasaulio. Todėl brazilų klubai labai dažnai turi didelių problemų, kai žaidžia tarptautiniuose turnyruose. Jie yra pratę, kad net ir minimalus kontaktas yra traktuojamas kaip pražanga. Buvęs Brazilijos teisėjas Leonardo Gaciba yra sakęs, kad jis naudodavo skirtingus standartus teisėjaudamas vietinėse lygose ir „Copa Libertadores“, Pietų Amerikos Čempionų lygoje. Brazilijoje jis dėl menkiausio kontakto švilpdavo pražangas.

Neymaras šiuos kriterijus priima iki ekstremalių ribų. Verta pastebėti, kad jis nėra kaip senamadiškas gatvės stiliaus žaidėjas. Tokie futbolininkai žino, kuomet reikia apkvailinti priešininkus driblingo sugebėjimais, o kuomet reikia paspartinti žingsnį ir juos tiesiog prabėgti. Tai nėra Neymaro istorija, jis augo tokioje aplinkoje, kuri futbolo pagrindus mokinosi salės futbole.

Kai Neymaras augo, jam žaidžiant visuomet būdavo teisėjas, tad mokėjimas provokuoti teisėjus, jog šie skirtų jam naudingus baudos smūgius tapo tam tikra jo savisaugos strategija. Būtent todėl teisėjauti, kuomet aikštėje yra šis futbolininkas, yra labai sunku.

Neymaras ir Tite | Scanpix nuotr.

Kaip ir daugelis talentingų futbolininkų šio sporto istorijoje, jis ne taip dažnai pats nusideda, kiek yra atliekama prieš jį pražangų. Varžovai visuomet jam skiria didesnį dėmesį, jog jis negalėtų pritaikyti savo gabumų rungtynių metu. Didžiausia problema yra jo perdėtos reakcijos ir suvokimas, kad futbolas yra nekontaktinis sportas, dėl to jis kiekvieną kontaktą regi kaip pražangą. Todėl galima teigti, kad jam suprantant žaidimą būtent taip, ne kiekviena jo simuliacija iš tikrųjų yra simuliacija. Jis tiesiog nuoširdžiai galvoja, kad yra kaskart bauduojamas.

Taip pat panašu, kad Neymaras visiškai negali kęsti net menko skausmo. Galima drąsiai teigti, kad jis tikrai nebūtų ilgai rungtyniavęs aukščiausiame lygyje, tarkim, prieš 1994-uosius, kuomet FIFA pradėjo fiksuoti pražangas iš nugaros. Jis greičiausiai nebūtų atlaikęs ir tokio varžovų spaudimo, kokį patirdavo, pavyzdžiui, Diego Maradona.

Futbolui neabejotinai reikia tokių talentingų žaidėjų, kaip Neymaras, tačiau beliek tik susitaikyti ir apgailestauti, kad greičiausiai nepavyks išvengti jo vaidybos elementų, kurie dažnai užgožia ir sumenkina jo žaidimo grožį.