Ekspertas atskleidė, kas grės Šiaurės Korėjos olimpiečiams, jei jie prašys prieglobsčio Pietų Korėjoje
Kim Jong Unas | Scanpix nuotr.
Neseniai prasidėjusią Pjongčango žiemos olimpiadą šeimininkė Pietų Korėja bando panaudoti ir kaip vieną iš instrumentų, siekiant pagerinti politinius santykius su kaimyne Šiaurės Korėja. Abiejų šalių sportininkai atidarymo ceremonijoje žygiavo po viena vėliava, o moterų ledo ritulio turnyre šių valstybių žaidėjos kartu atstovauja jungtinei Korėjos komandai. Negana to, atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Šiaurės Korėjos lyderio sesuo.
Tiesa, jei Šiaurės Korėjos sportininkai ar delegacijos nariai norėtų ilgesniam laikui apsistoti Pietų Korėjoje ir palikti savo gimtinę, tuomet jų lauktų griežtos sankcijos. Tuo neabejoja Azijos saugumo ekspertas Chrisas Ogdenas.
„Kiekvienas atvejis būtų sprendžiamas atskirai, bet Šiaurės Korėjos lyderiams tai tikrai nepatiktų. Jei kažkas bandytų pabėgti ir būtų sugautas, tuomet jis būtų išsiųstas į kalėjimo tipo stovyklą, kurioje dirbtų sunkų fizinį darbą. Visiškai realu, kad kažkas iš Šiaurės Korėjos norės „pradingti“ Pietų Korėjoje ir negrįžti atgal. Tai jau esame matę kitose valstybėse, kai į jas atvykdavo Šiaurės Korėjos atstovai. Visgi, esu tikras, kad paskui sportininkus seka nemažai juos prižiūrinčių asmenų, tad pabėgti nėra lengva. Jei sportininkas pabėgtų, tuomet nukentėtų Šiaurės Korėjoje likusi jo šeima. Tokio sportininko giminės būtų išsiųsti į tam tikrą auklėjimo stovyklą, kur valdančioji partija prievarta „skiepytų“ savo vertybes“, - teigė C.Ogdenas.
Skelbiama, kad 2017 m. kiek daugiau nei 1100 Šiaurės Korėjos žmonių sugebėjo pabėgti į Pietų Korėją. Šis skaičius pastaruoju metu vis mažėja. 2009 m. jis dar siekė beveik 3000.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.