K.Kremeris: „Dragūno" stiprybė - kova iš širdies“

„Vakarų ekspresas“ tęsia pažintinių rašinių ciklą apie šiuo metu kone tituluočiausius Klaipėdos komandinių sporto šakų atstovus - „Dragūno“ rankininkus. Šįkart pažintis su 27-erių žaidėju Kęstučiu Kremeriu.

Tai itin naudingas žaidėjas, kuris varžovų vartus atakuoja retai, tačiau atlieka juodą darbą - yra centrinis „Dragūno“ komandos gynėjas. Per 197 cm ūgio dragūniečio iškeltas rankas pataikyti į Klaipėdos ekipos vartus - iššūkis kiekvienam priešininkui.

Nors šis Lietuvos čempionas ne tik profesionaliai sportuoja, bet ir yra priverstas dirbti, kad tik uždirbtų pinigų duonai ir galėtų visavertiškai išlaikyti savo šeimą, tačiau dėl to pernelyg nedejuoja.

„Esu optimistas ir vadovaujuosi šūkiu: „Nėra padėties be išeities.“ Rankinis nėra ta sporto šaka, kuri galėtų sukaupti kalnus pinigų. Mes atstovaujame Klaipėdos miestui, atiduodame savo sveikatą, širdis, kadangi esame tikri rankinio sporto entuziastai, savo šalies patriotai“, - pabrėžė sportininkas.

- Kokie keliai Tave suvedė su rankinio sportu? Ar prisimeni pirmąją savo treniruotę? - pasiteiravome K.Kremerio.

- Vaikystėje maždaug dvejus metus lankiau krepšinį, tačiau būdamas maždaug 10 metų susidomėjau rankiniu. Treniruotes pradėjau lankyti pas rankinio specialistę Auksuolę Stropienę. Pirmosios savo rankinio treniruotės nepamenu, tik žinau, kad Auksuolė greitai mums įskiepijo meilę rankiniui. Patiko tai, kad nuolat vykdavome į varžybas ir net laimėdavome. Mačiau, kad šiame sporte yra daug perspektyvų.

- Papasakok, kaip atsidūrei „Dragūne“?

- Kai baigėsi visos jaunių ir jaunimo amžiaus grupių varžybos, mus, gimusius 1986 metais, įtraukė į komandą, rungtyniaujančią pirmoje rankinio lygoje. Kartu su manimi iki pat šiol žaidžia taip pat 1986 metais gimę du dragūniečiai: kapitonas Gediminas Vaitkus ir vartininkas Audrius Mamkus.

- Kokios Tavo ambicijos, tikslai, susiję su „Dragūnu“?

- Šiemet mūsų pagrindinis tikslas - apginti čempionų titulus. Šis sezonas „Dragūno“ ekipai - itin sudėtingas. Per visą mano rungtyniavimo „Dragūno“ komandoje istoriją nėra buvę tokio sezono, jog dėl rimtų traumų iš rikiuotės iškristų tiek daug žaidėjų. Tai tarsi kažkoks užkeiktas sezonas.

- Ar pačiam traumų išvengti pavyksta?

- Teko patirti porą operacijų dėl peties ir alkūnės traumų. Rankinis - kietas vyrų žaidimas, tad be traumų apsieiti yra sunku. Čiurnų patempimai, riešų, alkūnės, pirštų sumušimai - kasdienybė.

- Papasakok apie savo laisvalaikį? Ar turi išskirtinių pomėgių?

- Laisvalaikio nelabai ir turiu. Mano dienotvarkė labai įtempta: darbas, sportas, šeima. 2012 metų rudenį vedžiau ilgametę savo draugę Almą. Auginame dukrą Mariją, kuriai jau aštuoneri metai. Ji eina į antrą klasę. Taip pat artimiausiu metu laukiame šeimos pagausėjimo. Žmona maždaug po dviejų savaičių turėtų gimdyti.

Dirbu AB „DFDS Seaways“ krovinių agentu. Darbas pamaininis, tad dažnai prieš varžybas tenka sukti galvą, kas mane pakeis darbe, o vėliau aš atidirbu. Garai, kad kolektyvas labai draugiškas ir tai supranta. Per kelerius metus dėl darbo į varžybas nesu nuvykęs gal tik porą kartų.

Esu įsitikinęs: jei dauguma mūsų komandos narių tik žaistų profesionaliai rankinį, o neturėtų tai derinti su mokslais ir darbu, rezultatai ir žaidimo lygis būtų kur kas aukštesni.

- Dabar „Dragūno“ rankininkams - laisvesnės dienos. Iki balandžio 20 dienos neturėsite varžybų. Ką per tą laiką žadate veikti?

- Sportuojame du kartus per dieną. Dabar laiką leidžiame daugiau lauke, atliekame fizinio pasirengimo treniruotes. Treneris Artūras Juškėnas sakė: kurį laiką reikia pailsėti nuo rankinio, nes varžybų grafikas buvo labai įtemptas.

- Lietuvos rankinio lygos pusfinalyje jūsų laukia amžini varžovai - Kauno „LSU-Lūšies“ rankininkai. Kaip vertini šį varžovą?

- Tai mums puikiai pažįstama komanda. Galbūt jie mums ir parankūs, kadangi yra lėtoki. Reguliariajame Lietuvos rankinio lygos sezone juos įveikėme abu kartus, tačiau pusfinalyje kova prasideda nuo nulio. Šiame etape visos komandos žaidžia visai kitaip nei reguliariajame čempionate. Laukia arši ir kieta kova. Darysime viską, kad tik įveiktume varžovus.