C.Ancelotti atleidimas – tik ledkalnio viršūnė
Carlo Ancelotti | Scanpix nuotr.
Sutriuškinimas Paryžiuje perpildė Miuncheno „Bayern“ kantrybės taurę ir privertė imtis drastiškų veiksmų, tačiau „Goal“ apžvalgininkas Peteris Stauntonas mano, kad C.Ancelotti atleidimas tebuvo tik ledkalnio viršūnė, kadangi klubui reikia kardinalių pokyčių.
C.Ancelotti pabaiga atėjo labai greitai ir smogė stipriai. Didysis PSG puolimo trejetas – Neymaras, Edisonas Cavani ir Kylianas Mbappe – buvo pagrindiniai „Bayern“ sutriuškinimo kalviai, tačiau tamsūs debesys virš bavarų kaupėsi jau ganėtinai ilgą laiką.
UEFA Čempionų lyga: PSG - Miuncheno „Bayern“ (2017.09.27) 61 nuotr.
Miuncheno ekipa su C.Ancelotti niekada nedemonstravo tokio intensyvaus ar sklandaus žaidimo stiliaus, kaip kad tai darė vadovaujant Pepui Guardiolai, kuris iškovojo tris iš eilės Vokietijos čempiono titulus.
Nors C.Ancelotti ir pridėjo dar vieną „Bundesliga“ trofėjų į ir taip perpildytą „Bayern“ lentyną, reikia pripažinti, kad tai pasiekti jiems labiau padėjo individualūs blykstelėjimai tokių žaidėjų, kaip Robertas Lewandowskis ar Thiago Alcantara, o ne italo priimami sprendimai techninėje trenerio zonoje.
Dar labiau sunerimti vertė ir prastėjantys rezultatai UEFA Čempionų lygoje, kur „Bayern“ laimėjo vos dvi iš šešių rungtynių išvykose, kai komandą treniravo C.Ancelotti. Likusias ketverias rungtynes jie pralaimėjo, įskaitant ir paskutinį sutriuškinimą Prancūzijoje.
„Tai nebuvo „Bayern“, - po šių rungtynių teigė klubo direktorius Karlas Heinzas Rummenigge. Jo klubas buvo ką tik patyręs skaudžiausią pralaimėjimą šiame sezone ir, tiesą sakant, sužaidęs prasčiausias rungtynes per 15 mėnesių trukusį C.Ancelotti vadovavimą.
It has been a great honour to form part of Bayern’s history. I would like to thank the Club, the Players and it's amazing fans. #MiaSanMia pic.twitter.com/oZ7mLllers
— Carlo Ancelotti (@MrAncelotti) September 28, 2017
Tai yra simptomai komandos, kuri vieną savaitę gali iki kraujų „taršytis“ konkurencingoje lygoje, tačiau kitą savaitę atrodyti kardinaliai priešingai. Nuoseklumo „Bayern“ trūko tiek pralaimėtame mače „Hoffenheim“, tiek lygiosiose 2 – 2 su „Wolfsburg“, kai dar po pirmo kėlinio bavarai pirmavo dviem įvarčiais. Jau tai signalizavo artėjančią bėdą.
PSG tiesiog fantastiškai žaidė prieš „Bayern“, esuteikdami jiems šansų nė truputėlio pasipriešinti, o C.Ancelotti ne tik nenorėjo, bet ir negalėjo nieko pakeisti. Po tokių rungtynių užstoti trenerio nenorėjo ir Arjenas Robbenas, teigęs, kad bet koks žodis apie italo pasirinktus taktinius sprendimus būtų tik neigiamas.
O klausimų sukėlė ne vienas C.Ancelotti pasirinkimas. Rungtynes nuo suolo stebėjo A.Robbenas ir Frankas Ribery, taip pat pagrindiniai vidurio gynėjai – Matsas Hummelsas bei Jerome‘as Boatengas. Tuo tarpu gynėjus pakeitę Javieras Martinezas ir Niklasas Sule atrodė tiesiog siaubingai. J.Martinezas padarė klaidą, po kurios Neymaras pelnė lengvą įvartį, o N.Sule nesėkmingai visą naktį vaikėsi Kylianą Mbappe.
Strategas sulaukė daug kritikos dėl pasirinktos sudėties, kurioje aiškiai trūko ir koncentracijos, ir greičio, o įvarčių mašina R.Lewandowskis atrodė tarsi nerandantis sau vietos bei nesulaukė didesnės pagalbos iš komandos draugų. Apskritai „Bayern“ visą laiką, kai klubui vadovavo C.Ancelotti, atrodė, kad trūksta tiek aštrumo, tiek greičio, o pasak komandai artimų šaltinių, žaidėjus netgi erzino lengvesnis nei P.Guardiolos treniruočių režimas.
„Bayern“ dar vis yra sėkmingas klubas, dėl to nėra reikalo net diskutuoti, tačiau toks, kuris sustojo augti ir šiek tiek nuseno. Ir čia jau ne italo kaltė.
Klubo formavimo politika pastaruoju metu atrodė ne tokia, kokia turėtų būti, o tik M.Hummelsas buvo tikrai geras pirkinys palyginus su visais žaidėjais, kurie papildė komandą per paskutinius dvejus metus. Net ir C.Ancelotti svajonių žaidėjo Jameso Rodriguezo įsigijimas padarė labai mažai ar netgi jokios įtakos komandos augimui.
„Bayern“ šiuo metu yra vienas iš nedauginio didžiųjų Europos klubų, kuris neįsitraukia į daug milijonų kainuojantį karą dėl ryškiausių pasaulio jaunųjų talentų, o kaip anksčiau įspėjo R.Lewandowskis, tai pradeda atsiliepti klubo gerovei.
PSG į naujus pirkinius investavo beveik 400 mln. eurų ir subūrė konkurencingą komandą, galinčią kovoti dėl visų įmanomų titulų, tuo tarpu bavarai negali išsiversti be 33-ejų A.Robbeno ar 34-erių F.Ribery.
O ir nebuvo sudarytų jokių planų, kuo būtų galima pakeisti šiuos du veteranus, kadangi šią vasarą Miuncheno ekipa pardavė Douglasą Costą, o Kingsley Comanas tiesiog nepateisina vilčių ir niekaip nepasiekia savo tikrojo potencialo. Prie šių problemų dar prisideda ir jau kurį laiką į gilią duobę įkritęs, anksčiau neabejotinu lyderiu buvęs T.Mulleris.
Philippui Lahmui baigus karjerą, C.Ancelottis į jo vietą buvo priverstas pastatyti jaunąjį Joshuą Kimmichą, kuris iki tol svarbiausiose dvikovose dažniausiai nerungtyniaudavo. Ką jau kalbėti apie milžinišką kokybės skirtumą tarp jau ilgą laiką traumuoto Manuelio Neuerio bei antrojo vartininko Sveno Ulreicho. Puolime taip pat žioji didžiulė skylė, kadangi nors iš dalies lygiaverčio pakeitimo R.Lewandowskiui „Bayern“ tiesiog neturi.
Tačiau tai buvo ne C.Ancelotti klaida. Dėl tokios situacijos kaltę turėtų prisiimti K.H.Rummenigge, UHoenessas bei sporto direktorius Hasanas Salihamidžičius.
Galbūt klubas buvo užliūliuotas dėl nesibaigiančios sėkmės vietiniuose frontuose, kuomet vieną po kito titulus skynė tiek P.Guardiola, tiek Juppas Heynckesas. Galbūt jie galvojo, kad C.Ancelotti sugebės sėkmingai laviruoti esamoje situacijoje. Tačiau jie tikrai nesitikėjo, kad viskas gali sugriūti taip greitai.
Visgi, tiesa yra tokia, kad C.Ancelotti taip niekada ir nesukūrė komandos identiteto, kaip ir „Bayern“ nesuteikė jam pasaulinio lygio sudėties, su kuria jis galėtų dirbti.
Bet kokiu atveju, C.Ancelotti nesėkmė yra ne vienybės ženklas „Bayern“ viduje, o ne tokios atomazgos priežastis.
Net ir tokie svarbūs personalo žmonės, kaip Matthiasas Sammeris, kuris buvo P.Guardiolos asistentu, tiek techninis direktorius Michaelis Reschke, kuris šią vasarą persikėlė į Štutgartą, nebuvo pakeisti tinkamais žmonėmis. Dabar „Bayern“ yra toks klubas, kuris dreifuoja tik savo vardo dėka, o jiems sekasi tik dėl nuolatinio pagrindinių varžovų silpninimo jų sudėčių atžvilgiu.
Tačiau tokia strategija turi savo ribą. „Bayern“ jau praėjusią vasarą reikėjo kardinaliai atnaujinti savo sudėtį, tačiau jie atsisakė tokių planų. C.Ancelotti jau sumokėjo savo kainą prarasdamas darbą. Tačiau naujo trenerio paskyrimas ir tikėjimasis, kad šis eis ta pačia vaga būtų lygus tik skilusių sienų tvirtinimui lipnia juosta.
Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
