A.Džikičius nepaisant pralaimėjimo didžiuojasi savo krepšininkų pasiaukojimu
Aleksandras Džikičius | RIA Novosti/Scanpix nuotr.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos strategas Aleksandras Džikičius po nesėkmės Europos taurės pusfinalyje pagrindine pralaimėjo priežastimi įvardijo prastai sužaistą pirmą ketvirtį bei džiaugėsi auklėtinių pasiaukojimu.
„Sveikinu Valensijos komandą. Jie įveikė mus sau įprastu žaidimu, kurį mes žinojome. Ispanai atitrūko pirmajame kėlinyje, kuriame gerai atakuodami iš trijų taškų zonos ir dažnai mesdami baudos metimus surinko 29 taškus. Vėliau mes pademonstravome geresnę gynybą bei per likusius tris kėlinius oponentams leidome pelnyti 51 tašką.
Didžiuojuosi savo krepšininkais. Predragas Samardžiskis, Lawrence'as Robertsas ir Tyrese'as Rice'as rungtyniavo kęsdami skausmus. Jie sužaidė pagal savo galimybes. Tuo tarpu Steponui Babrauskui tai buvo geriausios rungtynės man treniruojant šią komandą. Tikiuosi, jog jis galės išlaikyti tokį lygį ir žaisti agresyviai, būti komandos lyderiu gynyboje ir puolime, nes mums reikės pergalių.
Galiu pasakyti, jog paprastai sulaukdavome didesnio Jono Valančiūno indėlio nei kaip šiose rungtynėse. Mes peržiūrėsime šių varžybų vaizdo įrašą ir ieškosime klaidų, iš kurių stengsimės pasimokyti ir daugiau jų nebekartoti“, - kalbėjo strategas iš Serbijos.
Aleksandras Rašičius: „Mūsų pralaimėjimą lėmė prastas žaidimas dvikovos pradžioje - mes žaidėme per daug švelniai. Valensijos krepšininkai rungtynes pradėjo agresyviai ir vėliau jų nebepajėgėme pasivyti. Buvome arti varžovų ketvirtajame kėlinyje, bet pritrūko keletos sėkmingų epizodų.
Mums trūko Rice'o ir Samardžiskio, taip pat turėjome didelių problemų dėl prisirinktų pražangų. Dėl to treneris negalėjo rotuoti sudėtį, kaip yra įpratęs ir mačo pabaigoje nebeturėjome jėgų“.
Renaldas Seibutis: „Sunku kalbėti po tokio pralaimėjimo. Rungtynių lūžis įvyko pirmoje mačo pusėje, kuriame Valensijos komanda vienu metu pirmavo 16 taškų persvara. Nelengva panaikinti deficitą prieš tokią komandą kaip "Valencia". Mes šiame mače atidavėme visą savo širdį, bet to pergalei nepakako“.