Neeilinis pavyzdys. Senolis bėgioti pradėjo 61 metų ir jau spėjo įveikti maratoną

 Vilniečiu save vadinantis, tremtyje gimęs istorikas ir publicistas Stanislovas Buchoveckas bėgimo malonumą atrado tik būdamas 61 metų. Birželio 11 dieną bėgdamas pusmaratonį „Citadele Kauno maratonas“ renginyje jis švęs savo 66 gimtadienį. Aktyvus bėgikas atskleidžia, kad per savo trumpą bėgimo karjerą jau spėjo įveikti ir visą maratoną. Kaip paaiškėjo, su 3 lūžusiais šonkauliais.

Kviečiame artimiau susipažinti su pavyzdžiu ne vienam jaunuoliui tapusiu bėgiku.

- Kada pradėjote bėgioti?

- Pirmą kartą bėgimo varžybose sudalyvavau tik prieš ketverius metus. Galima sakyti, mano kaip bėgiko karjera prasidėjo, kai man suėjo 62 metai. Pirmose varžybose iškart įveikiau pusės maratono distanciją Vilniuje.

Tiesa sakant, niekada specialiai nesitreniravau bėgiojimui. Tiesiog anksti ryte mėgdavau maudytis Neryje. Kartais maudynių sezonas nusitęsdavo iki lapkričio ar net gruodžio mėnesio. Tad prieš lendant į vandenį reikdavo apšilti, o tam ir trumpai pabėgiodavau. Bet metodiškai nesiruošdavau bėgimui ir nesitreniruodavau.

- Puiki ištvermė ir rezultatas. Gal ankščiau buvote profesionalus sportininkas?

- Tikrai ne. Jaunystėje teko sportuoti, žaisti krepšinį ar kitus komandinius žaidimus. Vėliau gyvenime kartas nuo karto pakrutėdavau, bet tai nebuvo nieko panašaus į profesionalų sportą.

- Visgi, kaip bėgimas atėjo į jūsų gyvenimą ir nusprendėte, kad verta dalyvauti varžybose?

- Tiesiog vieną dieną vaikščiodamas Vilniuje pamačiau vykstančias varžybas. Susidomėjau. Vėliau prisijungiau prie „Šviesos karių“ bėgikų klubo. Su jais ir pradėjau važinėti po varžybas, kartu ruoštis. Užsimezgė nuoširdžios draugystės. Dabar sėdame ir kartu važiuojame į įvairiausias varžybas Lietuvoje. Per metus sudalyvauju bene dešimtyje, įvairiausių miestų.

- O kokį atstumą planuojate įveikti „Citadele Kauno maratone“?

- Šiemet ruošiuosi pusmaratoniui. Nors „Kauno maratone“ jau esu dalyvavęs. Jame įveikiau pirmąjį, ir vienintelį, savo maratoną 2015 metais, kurį gavau kaip savotišką likimo dovaną. Mat, likus 9 dienoms iki bėgimo, gavau tuometinio klubo pirmininko Audriaus Jaramino pasiūlymą bėgti vedliu poroje su Algimantu Kartočiumi. Prieš metus taip pat bėgau pusmaratonį.

- Ir kaip sekėsi pirmąjį maratoną įveikti?

- Su nuotykiais. Prieš artėjantį startą norėjau geriau jam pasiruošti ir išėjau naktį pabėgioti, „rinkti kilometrų“. Bet nepamatęs kelkraščio užkliuvau ir nuvirtęs susitrenkiau šoną, nusibrozdinau kelius, alkūnes. Paskui iki švintant nubėgau dar beveik 15 km. Skaudėti pradėjo kiek numigus. Galiausiai sužinojau, kad buvo lūžę 3 šonkauliai. Nors ir mane stengėsi atkalbėti nuo šio bėgimo, buvau geroje emocinėje būklėje ir pasiryžęs įveikti pasirinktą distanciją. Ir įveikiau, nors antrame rate „sėdau“, nes pristigo reikiamo pasiruošimo ilgai distancijai. Tik teko bėgti ramiau nei esu įpratęs, kartais ir visai prilėtinti bei saugoti skausmingą šoną.

Bet man patinka Kauno trasa. Gera bėgti prie upių. Taip pat ir vaizdai labai gražūs, atsiskleidžia miestas, jo architektūra. Be to, visada malonu susitikti su Romualdu Limantu,, Matu Ankudavičiumi, Juozu Bajoru ir kitais bėgimo veteranais kauniečiais.

- O ką apie Jūsų atrastą pomėgį galvoja artimieji?

- Palaiko. Didžiausia sirgalė ir palaikymo komanda yra mano žmona. Ji lydi į varžybas, padeda prieš ir po starto. Kantriai manęs laukė ir kol bėgau maratoną Kaune. Tik tiek, kad tada nesakiau žmonai, kad bėgsiu pirmąjį maratoną. Ji galvojo, kad bėgsiu tik pusmaratonį. Bet pamačiusi, kad įveikęs vieną 21 km ilgio ratą bėgu toliau iškart suprato, kad turės dar tiek pat laiko palaukti, kol parbėgsiu.

- Iš kur semiatės stiprybės ir jėgų bėgimui?

- Sunku pasakyti. Tiesiog kol vidinė būtinybė ir leis kūnas, tol ir bėgiosiu. Man tai patinka. Tai puiki proga pamatyti naujus miestus, susipažinti su žmonėmis ir rūpintis savo sveikata. Štai neseniai atostogavau Maltoje, kas rytą išeidavau pabėgioti. Tuo metu tam buvo idealus oras. Nors ir Lietuvoje bėgioju bet kokiu oru, bet kuriuo metų laiku. Esu varžybose dalyvavęs ir 15 laipsnių šaltyje.

- Ką norėtumėt palinkėti jauniems bėgikams?

- Neskubėkite, bėkite ir džiaukitės kiekvienu žingsniu.