Sprinterė E.Misiūnaitė itin sėkmingą sezoną užbaigs Europos čempionate

 Lietuvos čempionė, 200, 300 ir 400 metrų sprinto distancijų sezono lyderė Eva Misiūnaitė po ilgiau nei mėnesį turkusios Europos uždarų patalų lengvosios atletikos čempionato normatyvo medžioklės jau ruošiasi lemtingam startui. „Kauno maratono klubo“ sportininkė tikisi per paskutines sezono varžybas dar kartą nustebinti save ir pagerinti asmeninį rezultatą.

Pirmasis startas penktadienį ryte. Ar tai Jums palankus laikas?

Nepalankus, taip anksti nesu pratusi varžytis. Teks anksti keltis, norint tinkamai pasiruošti, bet svarbiausia bus gerai išsimiegoti ir tiesiog nusiteikti ankstyvam bėgimui. Jei pasiseks, kitas startas lauks jau pavakarėje, būsiu atsigavusi ir tikrai išsibudinusi.

Kokius sau tikslus keliate iš šio čempionato?

Pagrindinis tikslas nubėgti taip gerai, kaip galiu. Norėtųsi dar pagerinti savo asmeninį rezultatą. Įdomiausia, kad taip norėjau įvykdyti 54 sekundžių  normatyvą, jog paskutinėse varžybose jį pasiekusi suglumau. Iškilo klausimas – o kas dabar? Tiesiog buvau tiek susikoncentravusi ties normatyvo pasiekimu, kad nedrįsau sau ir planuoti kas bus, kai jį įgyvendinsiu.

Galima sakyti, kad jį medžiojote pusantro mėnesio. Per tą laiką savo asmeninį rezultatą pagerinote daugiau nei 2 sekundėmis. Gal galite daugiau papasakoti apie šią „medžioklę“?

Rudenį šiam sezonui ruošiausi stovykloje Pietų Afrikos Respublikoje. Prieš tai pradėjau treniruotis su šveicaru treneriu Laurent Meuwly. Jis pasiūlė kitokią treniruočių programą ir sistemą. Akivaizdu, kad rezultatai jaučiasi. Žiemos sezoną pradėjau Latvijoje ir pirmu startu 400 metrų distancijoje asmeninį rekordą pagerinau daugiau nei sekunde. Vėliau keliavau į tą pačią Šveicariją, Austriją, šiose varžybose rezultatas vis gerėjo. Austrijoje distanciją įveikiau per 54,11 sek. Visgi to normatyvui neužteko. Vienu metu jau pradėjau pykti ant savęs ir lyg norėjosi pasiduoti. Bet jaučiau, kad esu įsipareigojusi ne tik sau, bet ir visiems žmonėms, kurie man daug padėjo, palaikė ir stengėsi, kad galėčiau siekti normatyvo.

Sugrįžusi dalyvavau Lietuvos čempionate, čia taip pat nepasisekė ir sekančią dieną grįžau vėl į  Latviją. Tiek kitų tiek ir savo nuostabai čia normatyvą pavyko įvykdyti. Pati to jau nelabai tikėjausi. Tiesiog norėjosi garbingai užbaigti sezoną. Tikriausiai tai ir buvo raktas į sėkmę – atsipalaidavimas.

Lietuvos čempionato metu buvo komentarų, kad dvi dienas iš eilės bėgant 400 metrus antrą dieną jau tikrai būsi pavargusi ir normatyvo neįvykdysi. Ar nesuglumino jie?

Mane šie komentarai pasiekė tik po normatyvo įvykdymo. Peržiūrint varžybų įrašą. Bet 400 metrų bėgantis sportininkas privalo būti pasiruošęs šią distanciją maksimaliai gerai nubėgti keletą kartų per dieną. Štai ir Europos čempionate ryte bus pirmas bėgimas, o vakare jau pusfinalis. kitą dieną finalas. Tad jei esi profesionalus sportininkas turi sugebėti bėgti iš visų jėgų tris kartus per dvi dienas. Asmeniškai man Latvijoje bėgti buvo net lengviau, nei Lietuvoje. Prie to prisideda ir maniežų viražų skirtumai.

Ar neišvargino visos šios kelionės ir normatyvo medžioklė?

Šis laikas prabėgo labai greitai. Ne tik sportuoju, bet ir studijuoju Vytauto Didžiojo universitete. Kaip tik šiuo metu laisvu laiku vis stengiuosi prisėsti prie magistrinio darbo rašymo. Netrūksta ir kitų rūpesčių. Gal net gerai, nes negalėjau visą laiką galvoti tik apie normatyvą. Tai padėjo neperkaisti psichologiškai.

Kokie tolesni planai?

Šis čempionatas bus paskutinės žiemos sezono varžybos. Po jų pradėsiu ruoštis ilgam vasaros sezonui. Taip pat reikės ir mokslams skirti daugiau laiko.