LKL atsiskyrimas nuo LKF: sudėtingas, bet įmanomas žingsnis

Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) diktatoriški reikalavimai privertė Lietuvos krepšinio federaciją (LKF) priimti sprendimą, kuris susilaukė didžiulio atgarsio. Jei per artimiausius mėnesius situacija Europos krepšinio kare nepasikeis, ruduo gali būti didžiulių permainų Lietuvos klubiniame krepšinyje pradžia.

Siekdama išsaugoti Lietuvos vyrų rinktinės vietą 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, LKF pakluso FIBA reikalavimui suspenduoti klubus, kurie pasirašys sutartis su Europos taure. Vilniaus „Lietuvos rytas“ yra klubas, kuris pasirašė trejų metų kontraktą. Tiesa, be apribojimų gali jį nutraukti.

Jei LKF suspenduotų „Lietuvos rytą“, sostinės klubas netektų teisės varžytis turnyruose, kurie yra pripažinti FIBA. Kol kas toks turnyras yra LKL, esantis LKF narių sąraše ir varžybas organizuojantis pagal FIBA reglamentą.

Ketvirtadienį LKL prezidentas Remigijus Milašius viešai pareiškė, kad lyga užstos „Lietuvos rytą“ ir darys viską, kad sostinės klubas liktų stipriausiame šalies čempionate.

„Mes esame viena šeima, vienas kitą turime palaikyti“, – Lietuvos televizijos laidoje „LRT Forumas“ pareiškė R.Milašius.

Nors per artimiausius mėnesius šiame krepšinio kare gali įvykti dar nemažai permainų, įsivaizduokime, kad sprendimą reikia priimti šiandien, o visos keturios pusės (FIBA, LKF, LKL ir „Lietuvos rytas“) lieka prie savo pasirinkimų.

„Lietuvos rytas“ renkasi žaidimą Europos taurėje, pasirašo su šiuo turnyru sutartį, LKF vykdo savo įsipareigojimus FIBA ir suspenduoja „Lietuvos rytą“ iš visų Lietuvoje organizuojamų čempionatų, kurie yra po FIBA vėliava.

Tokiu atveju norėdama apsaugoti „Lietuvos rytą“ ir lygos prestižą LKL, kuri kartu su visais savo dalyviais–klubais, LKF organizacijoje egzistuoja nario teisėmis, valdybos posėdyje turės spręsti klausimą, ar klubai ir lyga išstoja iš LKF ir organizuoja nepriklausomą čempionatą.

„Aš ne tas žmogus, kad laužyčiau sistemą, bet jei klubams kils grėsmė nežaisti ten, kur nori, mūsų 10 klubų spręs, kuriuo keliu eiti“, – apie tai kalbėjo R.Milašius.

LKL valdybą sudaro prezidentas R.Milašius, lygos generalinis direktorius Romualdas Brazauskas ir dešimties šiuo metu lygoje rungtyniaujančių klubų atstovai.

Pirmoji problema ta, kad mažesni lygos klubai (tokie, kaip Utenos „Juventus“, Panevėžio „Lietkabelis“, „Šiauliai“ ar Prienų–Birštono „Vytautas“) pasitraukę iš LKF, nebetektų galimybės žaisti tokiuose turnyruose kaip šį sezoną organizuota FIBA Europos taurė, nes Eurolyga ir Europos taurė į savo gretas, ko gero, priimtų tik abu čempionato flagmanus – Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“. Galbūt dar Klaipėdos „Neptūną“.

Siūlydama mažesnėms LKL komandoms galimybę varžytis tarptautiniuose turnyruose, FIBA galėtų daryti realų spaudimą atsisakyti minties išstoti iš LKF narių ir likti po FIBA vėliava. Jei vykdomojo komiteto balsavimo metu dauguma priimtų sprendimą likti LKF nariais, LKL negalėtų atsiskirti ir tuo pačiu išsaugoti savo gretose „Lietuvos ryto“, kuris būtų suspenduotas.

Jeigu vis dėlto klubai vieningai nutartų palikti LKF, tuomet galimas LKL gyvavimo scenarijus primintų Ukrainos Superlygą, kuri prieš 2015–2016 m. sezoną atsiskyrė nuo Ukrainos krepšinio federacijos ir ėmė organizuoti varžybas ne pagal FIBA reglamentą. Įdomu tai, kad šioje lygoje galėjo rungtyniauti krepšininkai, dėl įvairių priežasčių (pvz. narkotikų ar dopingo vartojimo) suspenduoti FIBA.

Atsiskyrusi nuo federacijos LKL, žinoma, nebūtų pripažinta FIBA, nes motyvai atsiskirti prieštarauja FIBA reikalavimams. Taigi LKL virstų FIBA nepripažinta lyga. Kas tada nutiktų? Tai gali priklausyti nuo FIBA reakcijos.

Pagrindinė problema – krepšininkų migracija ir taip vadinamasis paleidžiamasis raštas. Šiuo metu FIBA reglamente numatyta, kad tarptautinio perėjimo metu krepšininkas privalo gauti paleidžiamąjį raštą iš federacijos, kurios klube rungtyniavo, prieš pasirašydamas kontraktą su klubu ir gaudamas licenciją rungtyniauti kitoje federacijoje.

Nors į FIBA nepripažintos LKL klubą atvykusiam žaidėjui nereikėtų buvusio klubo federacijos paleidžiamojo rašto, problema atsirastų jam išvykstant iš LKL komandos. Tarkime po sezono LKL klube, norėdamas persikelti į kitos šalies lygos, kuri yra pripažinta FIBA, komandą, jis privalėtų pateikti LKF paleidžiamąjį raštą, kurio negalėtų gauti, nes LKL savo veiklą vykdo atskirai nuo LKF.

Tikėtina, kad tokioje situacijoje FIBA pripažintų paleidžiamąjį raštą federacijos, kurios klubui krepšininkas atstovavo prieš žaisdamas LKL. Tačiau egzistuoja galimybė, kad FIBA gali eiti iki galo ir pradėti drausti krepšininkams žaisti FIBA pripažintų turnyrų komandose, jei jie prieš tai rungtyniavo nepripažintoje lygoje. Tokioje, kaip šiuo atveju būtų LKL.

Nors tokioje situacijoje Europos teismus užplūstų krepšininkų skundai dėl FIBA trukdžių vykdyti darbo santykiais pagrįstą veiklą tarp krepšininko ir klubo, tai yra priežastis, kuri potencialiai galėtų atgrasyti žaidėjus žaisti nepripažintose lygose, jei ši prielaida virstų įrašu FIBA reglamente.

Galiausiai, šiuo metu FIBA reglamente, kurio naujas leidimas patvirtintas 2014 metais ir galios iki 2019 m., yra numatyta, kad krepšinio federacijos privalo besąlygiškai kontroliuoti visas lygas ir užtikrinti, kad visos komandos, žaidėjai, teisėjai dalyvautų tik turnyruose, kurie oficialiai pripažinti FIBA, kitaip joms gresia suspendavimas. Taigi FIBA teoriškai galėtų suspenduoti LKF, jeigu ji neišlaikytų savo narių gretose LKL ir klubų, kurie pasirinktų visišką autonomiją.

Akivaizdu, kad šiuo keliu nenori žengti nei LKF, nei LKL. Galbūt šioms organizacijoms ir neprireiks išsiskirti, jei per artimiausius mėnesius bus priimti sprendimai, suteikiantys klubams didesnę pasirinkimo laisvę. Jeigu tokie sprendimai nebus priimti, galbūt FIBA vadukams tramdomuosius marškinius apvilks Europos teisinės institucijos.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: algimantas@krepsinis.net