Pataria profesionalas: Ir važiuodamas dviračiu gali žaloti organizmą

Net ir važiuojant dviračiu galioja taisyklė – tai, kas tinka geriausiam mano draugui, nebūtinai tinka man. Iš pažiūros visiškai paprastas pravažiavimas dviračiu  gali virsti net trimis kančiomis organizmui, o kartais ir rimtesnėmis organizmo problemomis.

Nors važiuojant dviračiu stiprėja širdies raumuo, gerėja kraujotaka, gaunama daugiau gryno oro, gerėja darbingumas ir gerėja nuotaika, netinkamai pasirinktas krūvis ar nesubalansuotas pasivažinėjamas dviračiu gali turėti ne vien teigiamą poveikį.

„Visų mūsų genai skirtingi, tą patį fizinį krūvį kiekvienas organizmas toleruoja skirtingai – vienam žmogui po intensyvaus krūvio užtenka atsistatyti paros laiko, kitam reikia trijų dienų. Skiriamės ūgiu, svoriu, deguonies įsisavinimu, maksimaliu pulsu, kraujo parametrais, raumenų skaidulomis, todėl norėdami tobulėti ir siekti užsibrėžtų tikslų, taip, kaip treniruojasi tavo draugas ar draugo draugas, treniruotis negalima, nes gali sau pakenkti.“, – ant dviračio po žiemos sėdančius perspėja Marius Bernatonis, „Dviračių akademijos“ vadovas.

Pasak buvusio profesionalaus plento dviratininko, planuojant rimtesnius važiavimus reikalingas treneris, kad padarytų atitinkamus testus su dviratininku, pamatytų kaip važiuojama dviračiu, kokių įgūdžių trūksta ar kokios korekcijos geresniam važiavimui reikalingos. Tik atlikus reikiamus testus, galima eiti prie treniravimosi programos. 

„Nors pats aktyviai propaguoju dviračių sportą jau daug metų, tačiau tik treneris atvėrė kokybišką ir visišką nuolatinio tobulėjimo kelią. Profesionalios dviračių sporto patirties pritaikymas praktikoje yra geriausia kas gali nutikti šio sporto mėgėjui", - džiaugiasi dviračių sportą atradęs Deividas Vileniškis.

„Dviratininkui, kaip ir naujam automobiliui, reikia nuvažiuoti atitinkamą kilometrų skaičių, tik tuomet galima pradėti galvoti apie pirmuosius startus. Viena iš mėgėjų dažnai daromų klaidų – pramyniau 500 ar 1000 km ir galiu startuoti varžybose. Nežinau iš kur tie skaičiai yra atsiradę, bet jie tikrai nėra rodiklis, kad žmogus jau gali startuoti varžybose. Priešingai, startui reikalingas nuolatinis pastovus treniravimasis. Jeigu žmogus per du mėnesius pravažiuoja 1000 km ir galvoja, kad yra pasiruošęs, tai taip tikrai nėra.“, – sako dviračių sporto treneris.

Jo teigimu, ruošimasis naujam sezonui ant specialių rolerių – taip pat dažna klaida. Roleriai neturi didelio treniravimosi efekto, taip kaip treniruotės lauke. Pavyzdžiui, viena valanda mynimo ant paprasto rolerio atstoja 15-20 min. mynimo lauke. Taigi ant rolerių praminti kilometrai nėra tikrieji kilometrai, kurie yra pravažiuojami lauke. Roleris suaktyvina kraujotaką ir yra naudojamas daugiau apšilimui prieš specialias varžybas.

M. Bernatonis šiuo metu stebi lietuvių susidomėjimą dviračiais ir dviračių sportu.  Daugėjant organizuojamų dviračių lenktynių Lietuvoje („Big Bank“ plento taurė, „Volkswagen“ MTB dviračių maratonų taurės, TTCUP - asmeninių lenktynių laikui taurė), dviračių sportas kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo.

„Nors susidomėjimas dviračiais sparčiai auga, mes negalime lygiuotis į Beneliukso šalis, kur dviračių infrastruktūra ir pati kultūra yra labai stipriai išvystyta, vaikai važiuoja su dviračiais net į mokyklą, studentai į paskaitas, suaugusieji į darbą, parduotuvę. Jei atsirastų daugiau saugių dviračių takų mieste, už miesto, esu įsitikinęs ir Lietuvoje važinėjimas dviratis būtų siejamas ne tik su sveika gyvensena, bet ir dviračiu sportu, o dviračių sporto lenktynės taptų savaitgalio pramoga, įnešančia daug teigiamų emocijų.“, – apie dviračių sporto galimybes kalba „Dviračių akademijos“ vadovas.