„Žalgirio“ vadovai turėtų pasekti Š.Jasikevičiaus pavyzdžiu

Skambant Depeche Mode „Personal Jesus“ jie, palaikomi daugiatūkstantinės minios, įbėgo į aikštelę kaip šeimininkai. Tačiau buvo aišku, kad šeimininkais jie jaustis galės tik likusias 20 minučių iki kol į orą bus išmestas ginčo kamuolys.

Į Kauną atvykę Maskvos CSKA krepšininkai mokė „Žalgirio“ žaidėjus, koks krepšinis yra žaidžiamas aukščiausiame lygyje. Nes jie to nežino.

Nuo pat pirmųjų susitikimo minučių tvarką aikštelėje įvedė Nando De Colo. Pirmajam kėliniui įpusėjus, pareigas iš prancūzo perėmė Milošas Teodosičius. CSKA lyderiai šeimininkavo ant „Žalgirio“ arenos parketo.

Tapo aišku, kad šiose rungtynėse triumfuos ne taktiniai sprendimai ar psichologiniai niuansai. Tai buvo tiesiog pragmatiškas skirtingų klasių susidūrimas, kuriame dominavo didžiulis meistriškumo pranašumas.

Tai buvo penktoji „Žalgirio“ nesėkmė „Top 16“ etape. Panašu, kad pirmąjį ratą kauniečiai baigs iškovoję vieną pergalę. Tačiau ne tai yra svarbiausia. Liūdniausia tai, kad „Žalgiris“ yra pastoviai triuškinamas (ir tik nepirškite tos pergalės prieš gynybinio plano „Olympiacos“, kuriai tą vakarą buvo juodžiausios rungtynės sezone).

F grupėje, kuri, reikia pripažinti, tapo geriausiu „Žalgirio“ dabartinio lygio atspindžiu, per šešias rungtynes patirti keturi sutriuškinimai bent dvidešimties taškų skirtumu (trys iš jų – trisdešimties taškų). Panašiu stiliumi šiame sezone „Žalgiris“ buvo talžomas jau šešis kartus.

Žaidėjai atvirai pripažįsta nesuprantantys, kodėl taip yra, keičiasi treneriai, kurie taip pat skėsčioja rankomis. Atrodo, kad tai tikra staigmena.

Tačiau prisiminkime vasarą, kai po dviejų sezonų susiveržus diržus (kaip buvo garsiai kalbėta), „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas pagaliau sušildė pavargusius nuo pralaimėjimų antrajame Eurolygos etape „Žalgirio“ gerbėjus.

Sulig parašu ant sutarties su Mantu Kalniečiu „Žalgiris“ pradėjo garsiai kalbėti apie kilnų norą.

„Kalbėjau ir su komandos veteranais ir su klubo vadovais, kad vis dėlto norisi perlipti tą „Top 16“ etapą ir kad kauniečiams būtų didelė šventė. Jeigu žaidi „Top 8“ ir kovoji dėl vietos finaliniame ketverte, tai tikrai būtų geras pasiekimas“, – iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), kur žaidė Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) Vasaros lygoje, į Kauną sugrįžęs kalbėjo M.Kalnietis.

P.Motiejūnas tada džiaugėsi, kad „Žalgiris“ įgyvendino svarbiausią savo vasaros tikslą – įsigijo Lietuvos vyrų rinktinės pagrindinį atakų organizatorių. Nors paklojo ir labai nemažai.

Išvyko Jamesas Andersonas, rusai nusiviliojo Artūrą Milaknį – „Žalgirį“ paliko du iš trijų svarbiausių 2014–2015 m. sezono žaidėjų.

Po to, kai „Lietuvos rytas“ perpirko Artūro Gudaičio kontraktą, „Žalgirio“ sudėtyje atsivėrė spraga ir vidurio puolėjo pozicijoje. Tai, kaip jos buvo kamšomos, kelia nuostabą.

„Žalgiriui“ reikėjo vidurio puolėjo ir sunkiojo krašto pozicijose galinčio rungtyniauti krepšininko. Brockas Motumas buvo būtent toks. Australijos lygoje jis nuolat žaidė „centru“, tad ko gero, šioje pozicijoje jis būtų pakankamai pajėgus rungtyniauti ir Eurolygoje.

Taip manė tie, kas stebėjo B.Motumo žaidimo įrašus ir priėmė sprendimą įsigyti šį australą pagrindiniu vidurio puolėju. Problema tik ta, kad Australijos lygoje vidurio puolėjai fiziniais duomenimis neprilygsta Eurolygos „centrams“, o B.Motumo komanda žaidė krepšinį, kuriame gynyba dažnai tebuvo imitacija, kai penki žaidėjai stovi savo aikštelės pusėje.

Savo ruožtu Olivier Hanlanas turėjo pakeisti Artūrą Milaknį. Iš pradžių, buvo manoma, kad jis yra snaiperis. Nors viešai prieinamose NBA skautų analizėse galima įsitikinti, kad tolimi metimai nėra stiprioji šio žaidėjo pusė, pirmuosiuose šešiuose Eurolygos susitikimuose gynėjas dažniausiai vykdydavo savo pirmtako užduotis: išmetė 27 tritaškius ir 25 dvitaškius.

Kanadietis atsiskleidė tik grupės etapo pabaigoje. Tada „Žalgirio“ trenerių štabas pagaliau suprato, kad geriausiai jis sugeba rungtyniauti „vienas prieš vieną“ ar „du prieš du“.

P.Motiejūnas komplektacijos pabaigą oficialiai paskelbė, kai „antrojo“ ir „trečiojo“ numerių pozicijas turėjo dalintis O.Hanlanas, Martynas Pocius ir Edgaras Ulanovas, o vidurio puolėjo vaidmuo buvo numatytas B.Motumui.

Tai buvo komanda, surinkta Eurolygos ketvirtfinaliui. Labai sunku prognozuoti, kaip šis sąstatas būtų atrodęs „Top 16“ etape, jei ten būtų patekęs, žinoma.

Kaip parodė laikas, vieninteliai du tikrai teisingi „Žalgirio“ vadovybės sprendimai buvo priimti tada, kai komanda, galiausiai, rado naują generalinį rėmėją: pusvelčiui iš Stambulo „Daruššafaka“ ekipos buvo perimtas Renaldas Seibutis, o vidurio puolėjo pozicija buvo užkamšyta graiku, kuriuo jau niekas nebetikėjo – Ianu Vougiouku arba geriausiu „Žalgirio“ vasaros pirkiniu.

„Kadangi biudžetas didėja, natūralu, auga ir tikslai. Ir patys žaidėjai atvyko tie, kurie nori pasiekti kažką daugiau. Normalu, kad Eurolygoje keliame tikslą patekti į ketvirtfinalį“, – prieš prasidedant sezonui pareiškė P.Motiejūnas.

„Top 16“ etapui šturmuoti surinkta sudėtis neturėjo nė vieno ryškaus snaiperio ir nė vieno tikro lyderio perimetre. Ir „Žalgiris“ buvo baudžiamas skaudžiai. Varžovai primygtinai ragino kauniečius mesti tritaškius, o sunkiais momentais „Žalgiryje“ neatsirasdavo naujo J.Andersono, kuris brutaliai išsklaidytų švelnų susitaikymą su niūria realybe.

Sezonas Eurolygoje artėja finišo tiesiosios link ne tik neįgyvendinus tikslo, tačiau, panašu, žengus žingsnį atgal.

Istorija šiuo metu rašoma naujo atakų organizatoriaus paieškomis. Apie „Žalgirio“ vadovybę šį tą sako faktas, kad „Emporio Armani“ pasiūlymas dėl M.Kalniečio nenukrito iš giedro dangaus. Italai pagrindiniu „Žalgirio“ įžaidėju domėjosi jau kurį laiką. Panašu, kad pamaina jam rimtai pradėta ieškoti tik tada, kai Mantas susikrovė lagaminus.

Po eilinio pažeminimo Eurolygoje Š.Jasikevičius mušėsi į krutinę.

„Per mėnesį dar neradau kelių į tą mentaliteto pakeitimą. Visų pirma, tai nėra krepšinis – tai yra didžiulė kova, agresija. Kažkur nedadirbau“, – sako jis.

Tačiau aklai juo tikėti kažkodėl nesinori. Galbūt Š.Jasikevičiaus pavyzdžiu turėtų pasekti ir P.Motiejūnas su Ginu Rutkausku.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: algimantas@krepsinis.net