Pasibaigęs. 09-03 16:30
EuroBasket
Lietuva
74
Švedija
71
Pasibaigęs. 09-03 18:00
EuroBasket
Čekija
75
Latvija
109
Pasibaigęs. 09-03 20:30
EuroBasket
Suomija
61
Vokietija
91
Pasibaigęs. 09-03 21:15
EuroBasket
Turkija
95
Serbija
90
Pasibaigęs. 09-04 15:00
EuroBasket
Bosnija ir Hercegovina
84
Sakartvelas
76
Pasibaigęs. 09-04 15:00
EuroBasket
Prancūzija
114
Islandija
74
Pasibaigęs. 09-04 18:00
EuroBasket
Izrealis
96
Slovėnija
106
Pasibaigęs. 09-04 18:15
EuroBasket
Italija
89
Kipras
54
Pasibaigęs. 09-04 21:30
EuroBasket
Ispanija
86
Graikija
90
Pasibaigęs. 09-04 21:30
EuroBasket
Lenkija
69
Belgija
70
Šiandien, 12:00
EuroBasket
Turkija
-
Švedija
-
Šiandien, 15:15
EuroBasket
Vokietija
-
Portugalija
-
Šiandien, 18:30
EuroBasket
Lietuva
-
Latvija
-
Šiandien, 21:45
EuroBasket
Serbija
-
Suomija
-
Rytoj, 12:00
EuroBasket
Lenkija
-
Bosnija ir Hercegovina
-
Rytoj, 15:15
EuroBasket
Prancūzija
-
Sakartvelas
-
Rytoj, 18:30
EuroBasket
Italija
-
Slovėnija
-
Rytoj, 21:45
EuroBasket
Graikija
-
Izrealis
-
09-12, 19:00
A Lyga
Sūduva
-
Panevėžys
-
09-12, 20:00
A Lyga
Džiugas
-
Dainava
-
09-13, 17:00
A Lyga
Banga
-
Žalgiris
-
09-14, 16:00
A Lyga
Kauno Žalgiris
-
Riteriai
-
09-14, 18:25
A Lyga
Šiauliai
-
Hegelmann
-
09-16, 19:45
UEFA Čempionų lyga
Athletic
-
Arsenal
-
09-16, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Juventus
-
Borussia
-
09-17, 22:00
UEFA Čempionų lyga
PSG
-
Atalanta
-
09-17, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Bayern
-
Chelsea
-
09-17, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Liverpool
-
Atletico
-
09-17, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Ajax
-
Inter
-
09-18, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Man City
-
Napoli
-
09-18, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Newcastle
-
Barcelona
-
09-19, 19:30
A Lyga
Dainava
-
Šiauliai
-
09-19, 19:30
A Lyga
Riteriai
-
Žalgiris
-
09-20, 16:50
LKL
CBet
-
Žalgiris
-
09-20, 17:00
A Lyga
Panevėžys
-
Hegelmann
-
09-20, 19:10
LKL
7bet-Lietkabelis
-
Neptūnas
-
09-30, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Galatasaray
-
Liverpool
-
09-30, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Pafos
-
Bayern
-
09-30, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Inter
-
Slavia
-
09-30, 22:00
UEFA Čempionų lyga
Atletico
-
Frankfurt
-

„Iš istorijos puslapių“: A.Šocikas – Europą užkariavęs ringo džentelmenas

Algirdas Šocikas (dešinėje) | valetudo.lt nuotr.

Algirdas Šocikas (dešinėje) | valetudo.lt nuotr.

Trečiadienį Lietuvos sporto visuomenę sukrėtė skaudi žinia. Eidamas 85-us metus mirė vienas geriausių visų laikų Lietuvos sportininkų boksininkas Algirdas Šocikas. „Sportas.lt“ rubrika „Iš istorijos puslapių“ siūlo prisiminti A.Šociko karjerą, svarbiausius pasiekimus ir indėlį visam Lietuvos sportui.


Algirdas Šocikas

Specialioje ketvirtoje rubrikos dalyje pristatome A.Šociką (1928-2012) – Lietuvos bokso legendą, kuris dėl savo pavyzdiniu elgesiu tiek ringe, tiek už jo, buvo vadinamas ringo džentelmenu.

A.Šocikas gimė 1928 m. gegužės 14 d. Žaliame Ostempe, Kaišiadorių rajone. 1946 metais baigęs mokyklą, lietuvis dar negalvojo apie boksą, tačiau galingo sudėjimo moksleivis nebuvo nepastebėtas ir galiausiai atsidūrė bokso salėje pas trenerį Emilį Pasterį.

1947 ir 1948 metais A.Šocikas tapo Lietuvos sunkiasvorių čempionu, tačiau norint tapti Tarybų Sąjungos čempionu reikėjo įveikti vieną didelę kliūtį – Nikolajų Koroliovą. Šis rusas ne tik dominavo ringe, bet ir boksavosi taip galingai, kad kai kurie priešininkai net bijodavo jam mesti iššūkį.

Pirmi A.Šociko ir N.Koroliovo susitikimai lietuviui klostėsi nesėkmingai. Nors jis sugebėjo apsisaugoti nuo nokauto pirmajame susitikime, jau kitame TSRS čempionate N.Koroliovas jį sutriuškino. Tačiau visi žmonės išžvelgė neeilinį A.Šociko talentą. Puikių trenerių ir pagalbininkų padedamas A.Šocikas Kaune vykusiame TSRS bokso čempionate užkūrė tikrą pirtį N.Koroliovui. Nors dauguma žiūrovų ir trenerių palaikė ir nugalėtoju matė A.Šociką, teisėjų sprendimas buvo sensacingas – pakelta N.Koroliovo ranka. Vėliau, įsikišus aukštesnėms institucijoms, rezultatas buvo anuliuotas ir kovotojai turėjo santykius išsiaiškinti naujojoje kovoje. Tačiau tuomet vėl, nors ir nelengvai, bet laimėjo N.Koroliovas.

1950 metais A.Šocikas pagaliau tapo TSRS čempionu, tačiau šiose pirmenybėse nedalyvavo traumą patyręs J.Koroliovas, todėl pergalė nebuvo tokia saldi. Vis dėlto, revanšo diena atėjo dar po metų. Eiliniame TSRS finale A.Šocikas galų gale palaužė nenugalimojo statusą praradusį J.Koroliovą ir apgynė čempiono titulą. Vėliau vykusiose kovose senstantis J.Koroliovas jau nebesugebėjo pasipriešinti stipriausio Europos boksininko vardą pelniusiam lietuviui.

A.Šocikas pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu ringe. „Ringo džentelmeno“ vardas lietuvių boksininkui prigijo 1955 m., kai jis Berlyne antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada A.Šocikas finale susitiko su vokiečiu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A. Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. 1995 m. sausio 9 d. Štutgarte už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui.

A.Šocikas – 1947–1948, 1951–1953, 1956 m. – LTSR sunkiojo svorio bokso čempionas, 1948, 1950, 1952 m. – Pabaltijo sunkiojo svorio bokso čempionas, 1949, 1954 m. – Tarptautinių studentų žaidynių sunkiojo svorio bokso čempionas, 1950–1954, 1956 m. – TSRS sunkiojo svorio bokso čempionas, 1953, 1955 m. – Europos sunkiojo svorio bokso čempionas. 1952 m. – Helsinkio olimpinių žaidynių dalyvis.

Per karjerą A.Šocikas turėjo 128 kovas, iš jų laimėjo 118 (70 – nokautais).

Nuo 1957 m. – respublikos bokso rinktinės treneris. Jo auklėtiniai: R.Tamulis, A.Zurza, J.Juocevičius, N.Jerofėjevas, J.Čepulis. 1959 m. baigė Kūno kultūros institutą. 1975–1977 m. – Kauno „Žalgirio“ bokso mokyklos vyr. treneris. Nuo 1977 m. – KKI dėstytojas, nuo 1980 m. – docentas. 1955 m. suteiktas TSRS nusipelniusio sporto meistro, 1962 m. – LTSR nusipelniusio kūno kultūros ir sporto veikėjo, 1964 m. – TSRS nusipelniusio trenerio vardai. 1997 m. rugsėjo 11 d. suteiktas Kauno miesto Garbės piliečio vardas.

Dabar kasmet Lietuvoje vyksta A.Šociko vardo jaunimo bokso turnyras, kuris 2012 metais buvo surengtas jau 16-ą kartą.



Informacijos šaltiniai: A.Šocikas „Ketvirtas raundas“, wikipedia.org



Kitos rubrikos dalys:

Danas Pozniakas

Vasilijus Matuševas

Vladas Česiūnas

info@sportas.lt

Naujienų portalo Sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Naujausi
Geriausiai įvertinti
Komentuoti gali tik registruoti portalo vartotojai. Norėdami komentuoti prisijunkite.
Prisijungti
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų