Lietuvos imtynių federacijos prezidentas: „Jokie rinkimai negali pakeisti mūsų pozityvaus bendravimo su LTOK“

Ketvirtadienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente po atkaklių rinkimų buvo išrinkta šaulė Daina Gudzinevičiūtė. Po vykdomojo komiteto balsavimo D.Gudzinevičiūtė įveikė vienintelį savo konkurentą disko metiką Virgilijų Alekną.

Lietuvos imtynių federacijos prezidentas Darius Čepauskas teigė, kad federacija palaikė V.Aleknos kandidatūrą, tačiau nesureikšmina jo pralaimėjimo.

– Ar neslegia apmaudas, kad rinkimų išvakarėse LIF prezidiumas viešai pareiškė palaikąs Virgilijaus Aleknos kandidatūrą?

– Kodėl turėtų slėgti? Ar LIF padarė ką nors blogai paremdama dukart olimpinį čempioną? Virgilijus yra puikus žmogus ir siekdamas savo tikslų sporto organizacijų struktūrose visuomet galės remtis imtynių federacija.

– Ar teko kalbėti su LTOK prezidente po balsavimo? Jei kalbėjai, tai apie ką?

– Po balsavimo teko kalbėtis tiek su LTOK prezidente, tiek su kitais jos komandos nariais, su kuriais esame seni bičiuliai, ir jokie rinkimai negali pakeisti mūsų pozityvaus bendravimo. Pasibaigus rinkimams atslūgo įtampa, apsikeitėme nuomonėmis. Man patiko Dainos sveikas humoro jausmas.

– Ar galėtum garsiai pasamprotauti, ko trūko iki Virgilijaus Aleknos pergalės?

– Nenorėčiau užsiimti praeities analize. Reikėtų galvoti, kaip visoms besivaržiusioms sporto federacijoms vėl grįžti prie darnaus darbo Olimpiniame komitete. O nepatenkintųjų visuomet bus ir turi būti. Tik jie neleidžia užmigti vadovybei ant laurų.

– Rinkimų paradoksas – Alekną palaikančioje stovykloje susibūrė atstovai federacijų, kurių rezultatai Londono olimpinėse žaidynėse buvo, švelniai tariant, svaresni. Kodėl minėtos federacijos atsidūrė kitoje barikadų pusėje?

– Nereikia sureikšminti federacijų, iškovojusių medalius Londone. Vienose olimpinėse žaidynėse medalius laimi vieni, kitose – kiti. Lietuvoje yra daug gerai dirbančių sporto organizacijų ir talentingų sportininkų.

Žodis „barikados“ visiškai netinka kalbant apie LTOK vadovo rinkimus. Aš tai pavadinčiau nuomonių takoskyra. Bet tai yra normalus reiškinys demokratinėje visuomenėje. Lietuva tam ir kovojo dėl savo šalies nepriklausomybės, kad jos piliečiai savo nuomonę galėtų reikšti prie balsavimo urnų, o ne gatvių barikadose.

–  Aleknos pralaimėjimą nulėmė 8 balsai. Slaptu balsavimu už jį balsavo 43, už Dainą – 57 LTOK nariai. Tačiau, atviru balsavimu renkant prezidentės komandą, jėgų santykis ženkliai pakrypo į D.Gudzinavičiūtės pusę. Kokia tavo nuomonė – kodėl nemenka dalis LTOK narių  nėrė į krūmus?

 – Daugelis federacijų, rėmusių Alekną, po to kai buvo išrinkta Daina, pabūgo ir per atvirą balsavimą puolė palaikyti jos komandą. Imtynėse sportininkai varžosi vilkėdami dviejų spalvų triko – mėlynos ir raudonos. Sportininkas, pradėjęs kovą mėlyna triko ir pralaimėjęs pirmąjį kėlinį, negali staiga pakeisti spalvos vien todėl, kad jam taip palankiau. Jis turi garbingai kautis iki galo vilkėdamas tą pačią spalvą. Taip elgiamės ir gyvenime.

– Kaip manote, ar pasikeis LIF ir LTOK santykiai šalies olimpiniam judėjimui pradėjus vadovauti Dainai Gudzinevičiūtei?

LIF ir LTOK santykiai buvo ir bus konstruktyvūs, nepriklausomai nuo to, kas vadovautų olimpiniam komitetui – Poviliūnas, Alekna ar Gudzinevičiūtė. Mus vienija bendras tikslas – pakelti Lietuvos vėliavą aukščiau kitų. Akimirka, kuomet stadione atsistoja 100 tūkst. žmonių iš viso pasaulio tam, kad pagerbtų kylančią tavo šalies vėliavą ir išklausytų jos himną, yra verta visų įdėtų pastangų.