Olimpinis vicečempionas J.Šuklinas: „Čia buvo mano svajonė“

Didelio populiarumo Lietuvoje neturėjęs kanojininkas Jevgenijus Šuklinas šeštadienį apie save pranešė visam pasauliui. Lietuvis Londono olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį.

Plaukdamas 200 m J.Šuklinas A finale užtruko 42.792 sek. ir nusileido tik ukrainiečiui Jurijui Čebanui (42.291 sek.).

Po pergalės lietuvis, bendraudamas su „lrytas.lt“ žurnalistu, atrodė patenkintas, džiaugėsi savo apdovanojimu ir pripažino, kad finišavęs dar nebuvo tikras, ar pavyko iškovoti prizinę vietą.

„Dar nesupratau, ką padariau. Kai paimsiu medalį į rankas, jį suspausiu delne, gal tada suprasiu. Iš karto po finišo galvojau, kad finišavau ketvirtas, bet lentelėje pamačiau, kad LTU – antroje vietoje. Tada pagalvojau „vau!“. Ir nusirito akmuo“, – po finišo „lrytas.lt“ sakė J. Šuklinas.

– Jevgenijau, kaip jaučiatės iš karto po finišo? - lrytas.lt paklausė J. Šuklino.

– Čia buvo mano svajonė. Sunku dabar kalbėti, ką tik angliškai teko bendrauti (juokiasi). Iš pradžių buvo svajonė tik patekti į olimpines žaidynes. Čia buvo mano trečias bandymas patekti į olimpiadą. Galėjau jau ir į Atėnų olimpiadą papulti, bet susirgau.

Lengva nebuvo, nes turėjau traumų, padarėme tyrimus, rado išvaržą, galvojome daryti operaciją, bet buvo mažai laiko. Peties skausmas neduoda ramybės, bet turime gerą masažuotoją.

Kai atvažiavau olimpiadą, tikslas buvo patekti į finalą, o kai ten patekau, supratau, kad galiu kovoti toliau. Šiandien galbūt pasisekė, o gal ir pats gerai buvau pasiruošęs. Irklavome šiek tiek ilgiau, nes plaukėme prieš vėją. Mano svoris –100 kg, todėl sunku startuojant prieš vėją išjudinti valtį. Bet startas buvo geras, buvau priekyje, nereikėjo varžovų vytis. Labai stipriai plaukė ukrainietis (J. Čebanas – red.), bet gerai, kad užteko jėgų.

– Šioks toks apmaudas, kad neiškovojote aukso, yra?

– Aišku, kad yra. Visada norisi kuo geriau. Būna, kad praplaukiu, laimiu aukso medalį ir galvoju, kad galėjau dar geriau pasirodyti, pusę korpuso laimėti. Ne 10 cm, o užtikrintai. Niekada nebūna taip, kad atsisėdi ir galvoji, kad aš geriausias. Visada analizuoji savo klaidas ir po truputėlį jas taisai.

Bet šiandien labai džiaugiuosi – Lietuvai labai reikėjo šio medalio. Visagine išleistuvės į Olimpiadą buvo labai smagios, išvažiavau geros nuotaikos, todėl norėjosi irklavimui padovanoti medalį. Vakar Facebook'e pažiūrėjau, kiek draugų mane palaiko, stebi varžybas.

– Kirtęs finišo liniją supratote, kad iškovojote sidabro medalį?

– Ne. Kažkodėl pagalvojau, kad esu ketvirtas. Labai sunku iš karto pamatyti, kelintas finišuoji. Supratau, kad tikrai pralaimėjau ukrainiečiui, o su visais kitais finišavau lygiai. Po to per ekraną pamačiau savo ženkliuką LTU ir akmuo nusirito.

– Prieš startą labai jaudinotės?

– Žinoma. Visą gyvenimą atiduoti sportui ir kai prieš startą atsistoji, suvoki, kad turi 40 sekundžių ir viskas – kitos galimybės galbūt gyvenime nebus. Pulsas buvo toks, koks būna po treniruotės (juokiasi). Čia adrenalinas, bet tai gerai – taip ir turi būti.

Tiesa, vakare galvojau, kad ilgai neužmigsiu, bet užmigau greitai. Psichologiškai po atrankinių varžybų ir pusfinalių buvau pavargęs. Bet olimpiadoje dalyvauju pirmą kartą ir labai patiko. Dabar dar stipriau sportuosiu, kad pagerinčiau šį rezultatą. Ukrainietis J. Čebanas Pekine buvo trečias, o dabar – pirmas. Gal ir man taip bus (juokiasi).

– Kokie planai po Olimpiados?

– Dabar reikia gerai pailsėti. Ir svorio numečiau – kiekvieną dieną po kilogramą numesdavau. Buvo 108 kg, liko 102 kg. Reikia gerai pavalgyti, išsimiegoti, viską apgalvoti, susitikti su draugais. Bet greitai čia viskas praeis ir – toliau sportuoti. Kol dar sveikata leidžia, yra noras ir motyvacija, sportuosiu toliau.

– Už sidabro medalį gausite 200 tūkst. litų premiją.

– Mano didžiausias turtas – medalis. Aišku, pinigai reikalingi, nėra kalbos, bet man labai reikėjo šito medalio. Visose varžybose vis kažko pritrūkdavo, vis nelaimėdavau, todėl prasidėjo šnekos, kad jau nevertas ir praėjo mano laikas.

Prieš 9 metus pasaulio jaunių čempionate Japonijoje prasidėjo mano karjera ir tada pasidariau tokią šukuoseną (rodo šviesiai nudažytus plaukus – red.) ir dabar, plaukdamas Olimpiadoje, galvojau, kad ir čia padės (juokiasi). Reikėjo išnaudoti viską (juokiasi).