Sportuojantys Lietuvos miestai: mažiau baltos mišrainės ir tingulio

Kūno kultūros ir sporto departamentas, bendradarbiaujant su Lietuvos sporto universitetu bei profesionalių sporto trenerių komanda ir projektu „Judėjimas - sveikatos šaltinis“, lankydami 60 Lietuvos savivaldybių skleidžia žinią apie judėjimo naudą ir kviečia įrodyti, kad sportuoti lauke galima bet kokiu metų laiku. Projekto organizatoriai galimybę nemokamai sportuoti su profesionaliais treneriais bei atlikti fizinio pasirengimo testus šį kartą pasiūlė Jurbarko, Raseinių, Tauragės, Telšių, Šilalės, Mažeikių, Skuodo, Plungės ir Kretingos  miestų gyventojams.

 Pasak Jurbarko gyventojų, šiame mieste ir apylinkėse galima pilnai patenkinti poreikį sportuoti, mat sudarytos sąlygos užsiimti labai įvairiomis sporto šakomis. Čia yra itin platus įvairių sporto šakų pasirinkimas ir pasigesti galima gal tik baseino nors ir jis yra už vos 25 km. „Tiesa, reikia paminėti ir tai, kad tie, kurie sportuoti tingi, pasiteisinimų visada ras tiek pat, kiek mėgstantys sportą - galimybių gyventi aktyviai. Juk vieni sportuoja dėl geros fizinės formos ir sveikatos, o kiti tiesiog dėl gero laiko su bendraminčiais. Pastariesiems, deja, dažniau trukdo prastas oras ar kiti mažai reikšmingi dalykai. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuva yra tinginių ir baltos mišrainės mėgėjų kraštas - dar ne tokia sportiška valstybė, kaip Skandinavijos šalys. Gal taip yra dėl to, kad dar nesusiformavusi aktyvaus gyvenimo kultūra, per mažai žinių apie aktyvaus judėjimo naudą bei ligų prevenciją. Beje, pagal statistiką 48 procentai 15-64 metų vyrų Lietuvoje žalingai vartoja alkoholį, o tai lemia kitus blogus gyvenimo įpročius: sėslumą, fizinės veiklos trūkumą bei polinkį persivalgyti“, - pasakojo Jurbarko gyventojas Linas.

O Raseinių Kūno kultūros ir sporto centro direktorius Egidijus Zinkus tikino, kad tarp miesto senjorų labai išpopuliarėjo šiaurietiškas ėjimas. Juk tikriausiai niekas negali paneigti, jog norint ilgai džiaugtis gera sveikata, reikia sportuoti. Renginio metu šiaurietiško ėjimo treniruotę vedęs profesionalus treneris Tomas Šalna pastebėjo, kad retas raseiniškis nežino, kaip taisyklingai užsiimti šia sporto šaka. Pasak trenerio, Raseiniai kol kas šiaurietiško ėjimo srityje pasirodė geriausiai iš visų projekto metu aplankytų miestų.

Projekto organizatoriai džiaugėsi, jog į Tauragę atvyko pačiu laiku - tiesiai į prieššventinį „Gerumo bėgimą“. Tauragės sporto centro direktorius Gediminas Sakalauskas apsilankęs projekto „Judėjimas - sveikatos šaltinis“ renginyje tikino, jog labai norisi išjudinti tautą judėti kuo aktyviau, dažniau ir visais metų laikais: „Kitose šalyse žmonės lyg dažniau šypsosi. Manau, kad tai lemia aktyvus gyvenimo būdas, tad norisi, kad ir lietuviai daugiau šypsotųsi“. Telšiuose vykusiame sporto renginyje šešiolikmetis Gustas atskleidė, kad jo mieste vis labiau populiarėja vaikino minėta gatvės gimnastika ir kovų menai.

Projektui „Judėjimas - sveikatos šaltinis“ apsilankius Šilalėje, rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Violeta Petkuvienė organizatoriams pasakojo, jog Šilalėje gana dažnai organizuojami renginiai, susiję su fiziniu aktyvumu ar sveikatos stiprinimu. Mat šio miestelio gyventojų sporto nauda įtikinėti jau seniai nereikia, bendruomenė gyvena sportiškai, aktyviai ir nebijo net žiemos šalčių. Tuo tarpu Mažeikių rajono savivaldybės mero patarėjas Giedrius Pertrulevičius organizatoriams sakė, jog tarp mažeikiškių bene populiariausios yra krepšinio, futbolo, stalo teniso bei plaukimas. Pasak jo, „Sportas puikus ne tik dėl sveikatos, aktyvus gyvenimo būdas pakelia tonusą, suteikia daugiau energijos, atsiranda daugiau jėgų ir net padeda efektyviau dirbti“. Šilalės gyventojų filosofijai apie sveiką gyvenseną pritaria ir Plungės sporto ir rekreacijos centras vadovas Alvydas Viršilas. Pasak jo, sporto renginiai, galimybė pasitikrinti savo fizinius duomenis suteikia papildomo stimulo sportuoti, gyventi aktyviau ir sveikiau: „Manau, kad sportuojančių žmonių gyvenimo kokybė geresnė, savijauta, ne tik fizinė forma“. O štai skuodiškis baidarių ir kanojų irklavimo treneris Kazimieras Rimkūnas susitikęs su renginio organizatoriais pasakojo, jog pats sportuoja šešis kartus per savaitę ir net turi užsibrėžęs konkretų tikslą - padaryti milijoną atsispaudimų. Jis mano, jog dirbdamas treneriu, milijonieriumi netaps, bet padaręs milijoną atsispaudimų, bus bent atsispaudimų milijonierius. 

Projekto „Judėjimas - sveikatos šaltinis“ organizatoriai pakalbino ir Kretingos sporto mokyklos krepšinio ir bendrojo fizinio lavinimo trenerį Vytautą Šliužą. Pastarasis tikino, jog savo sporto komandomis, medalininkais ir garsiais sportininkais Kretinga stipriai lenkia net Vilnių ir Kauną - Kretingoje sportuoja visi, pradedant pirmokais. Vien sporto mokykloje yra 700 šimtai mokinių. Pasak trenerio, tokį aktyvų domėjimąsi sportu, būrelių ir sporto mokyklos lankymą lemia ne tėvų noras, kad jų vaikai būtinai kažką lankytų. Tai gero trenerio įdirbis ir pastangos ilgam sudominti bei motyvuoti vaiką, noras jį auginti ne tik kaip profesionalų sportininką, bet ir kaip asmenybę.

Organizatoriai primena, jog projektas „Judėjimas - sveikatos šaltinis“ sumanytas kelti domėjimąsi sveika ir aktyvia gyvensena, burti visų amžiaus grupių žmones aktyvesniam judėjimui ir sportui gryname ore bet kokiu metų laiku. Kiekvienas užsiregistravęs dalyvis gaus nemokamą metinę virtualių treniruočių narystę portale „Sporto birža“ ir galės sportuoti virtualiai ištisus metus.

Artėjantys  „Judėjimas - sveikatos šaltinis“ projekto  renginiai:

Gruodžio 22 d., 11 val. Šiauliai (centrinė miesto aikštė), 15 val., Kuršėnai (centrinė miesto aikštė)

Gruodžio 23 d., 12 val. Rietavas (centrinė miesto aikštė)

Gruodžio 27 d., 10 val. VILNIUS - projekto „Judėjimas - sveikatos šaltinis“ renginio organizatoriai  prieš "Kalėdinį bėgimą" padės apšilti, pasitikrinti fizinius pajėgumus, papasakos apie judėjimo naudą ne tik bėgimo dalyviams, bet ir susirinkusiems vilniečiams bei miesto svečiams (Gedimino prospektas ties Vinco Kudirkos aikšte)