Į „Top 16“ – su žemiau galimybių ribos rungtyniaujančiais lietuviais ir lankstumą parodžiusiu G.Krapiku

Kauno „Žalgiris“ įgyvendino pagrindinį šio sezono tikslą Eurolygoje – pateko į „Top 16“ etapą. Gintaro Krapiko vadovaujami šalies pirmenybių čempionai pirmajame Eurolygos etape išgyveno tris laikotarpius.

Sezoną „Žalgiris“ pradėjo iškovodamas dvi pergales prieš Zeliona Guros „Stelmet“ (66:62) ir Izmiro „Pinar Karšiyaka“ (68:66) bei tik paskutinėmis akimirkomis nusileisdamas Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (74:76), vėliau patyrė du beviltiškus sutriuškinimus Atėnuose (56:91) ir Krasnodare (50:80). Galiausiai, „Žalgiris“ stojosi ant kojų grupės etapą baigdamas įtikinama pergale prieš „Pinar Karšiyaka“ (74:52), istoriniu laimėjimu Barselonoje (92:88) ir atkaklia kova su „Panathinaikos“ (72:75).

Penkias pergales ir tiek pat pralaimėjimų iškovoję „Žalgirio“ krepšininkai į „Top 16“ etapą žengė kaip ketvirti C grupės atstovai.

Portalas Krepsinis.net tradiciškai įvertino „Žalgirio“ komandos krepšininkų ir vyriausiojo trenerio G.Krapiko pasirodymą pirmajame Eurolygos etape.

8. Paulius Jankūnas. „Žalgirio“ kapitonas ir šį sezoną buvo svarbiausia komandos ašimi puolime. Dažnai nuo P.Jankūno žaidimo labai priklausė visos komandos pasirodymas. Blogiausiose „Žalgirio“ rungtynėse Krasnodare ir Atėnuose P.Jankūnas rungtyniavo blankiai – rinko atitinkamai 4 ir 0 naudingumo balų. Tuo tarpu pergalinguose išvykų susitikimuose su „Pinar Karšiyaka“ ir „Barcelona“ kapitono indėlis buvo nepamainomas. P.Jankūnas buvo rezultatyviausias, geriausiai dėl kamuolių kovojęs ir naudingiausias „Žalgirio“ žaidėjas grupės etape, tačiau komandai kartais pritrūkdavo kapitono pastovumo.

7,5. Ianas Vougioukas. Nesinorėtų pernelyg prognozuoti, kaip „Žalgirio“ sezonas Eurolygoje būtų susiklostęs, jei paskutinę akimirką komandos marškinėlių būtų neapsivilkęs šis 30 metų 211 cm ūgio graikas. I.Vougiouką galima būtų vadinti geriausiu „Žalgirio“ vasaros pirkiniu, kuris iki tol labai abejotiną vidurio puolėjo poziciją sustiprino iki solidžios. Nors pirmosiose rungtynėse Zeliona Guroje I.Vougioukas buvo nepastebimas, vėliau graikas šešiose rungtynėse iš eilės aikštelės nepaliko nepelnęs dviženklio taškų skaičiaus. Aukštaūgis pirmajame grupės etapo rate tapo pagrindiniu „Žalgirio“ ginklu puolime. Viskas pasikeitė antrojo rato pabaigoje. Kai „Žalgiris“ suprato, kad privalo žaisti įvairiau, I.Vougiouko svarba ekipos atakose sumenko. Jei anksčiau graikas savo gynybines spragas kompensuodavo rezultatyviu žaidimu baudos aikštelėje, tai paskutiniuose trijuose susitikimuose I.Vogioukas iš pirmojo atakos užbaigimo pasirinkimo virto trečiuoju ar net ketvirtuoju. Pasikeitusiame „Žalgirio“ puolime I.Vougioukas tapo kur kas menkesnės svarbos grandimi. Įdomu, ar ši tendencija išliks ir „Top 16“ etape.

7. Olivier Hanlanas. O.Hanlano istorija „Žalgiryje“ klostosi taip pat įdomiai, kaip ir I.Vougiouko. Iš pradžių Artūro Milaknio vaidmenį perimti turėjęs amerikietis grupės etapo pabaigoje tapo šio sezono „Žalgirio“ Jamesu Andersonu. Jeigu pirmosiose šešiose Eurolygos rungtynėse O.Hanlanas vidutiniškai mesdavo 4,5 tritaškio, tai pastarosiose keturiose – vos po 2 tolimus metimus per susitikimą. Anksčiau dažniausiai lūkuriuodavęs ties tritaškio linija ir laukdavęs komandos draugų perdavimų, O.Hanlanas virto žmogumi, kuris sprendžia problemas, kai pralaužti varžovų gynybinių barikadų „Žalgiriui“ nepavyksta derinių pagalba. O.Hanlanas griebia kamuolį į savo rankas, žaidžia „vienas prieš vieną“ ir priima sprendimus, atsižvelgdamas į tai, ką jam suteikia gynyba. Geriausias naujojo kanadiečio amplua pavyzdys – paskutinis grupės etapo mačas su Atėnų „Panathinaikos“. Aibę „Žalgirio“ atakų pabaigė individualūs O.Hanlano veiksmai, o kanadietis mačą baigė su 19 taškų ir 20 naudingumo balų. Reikia pripažinti, kad Gintaras Krapikas užtruko, kol suprato, kaip geriausiai išnaudoti šio legionieriaus stipriąsias žaidimo puses. Būtent pastarosios dvejos O.Hanlano rungtynės gerokai pagražino neypatingą šio 22 metų 193 cm ūgio atletiško gynėjo debiutą Eurolygoje.

6. Brockas Motumas. Australas, iš pradžių pirktas kaip vidurio puolėjas, akivaizdžiai įrodė, kad „penktojo numerio“ pozicijoje jis rungtyniauti negali. B.Motumas ne kartą susidurdavo su problemomis gynyboje, kai jam tekdavo prižiūrėti net ir atletiškesnius „ketvirtuosius numerius“. Būtent dėl ribotų gebėjimų gynyboje australo minučių skaičius reguliariajame sezone taip svyravo. Pirmuosiuose trijuose grupės etapo mačuose B.Motumas vidutiniškai rinko 15,7 naudingumo balo, tačiau ketvirtajame susitikime su „Barcelona“ jis aikštelėje praleido vos 8 minutes. B.Motumas yra tas „Žalgirio“ žaidėjas, kuris tiksliai negali žinoti savo vaidmens. Jis aikštelėje gali praleisti 8, o gali žaisti ir 23 minutes. Kai australas rungtyniauja mažai, jis būna nepastebimas ir visiškai nenaudingas. Priešingu atveju B.Motumas dažnai pelno dviženklį taškų skaičių ir neblogai kovoja dėl atšokusių kamuolių. Šio „Žalgirio“ vasaros pirkinio debiuto Eurolygoje pradžią galima būtų apibūdinti maždaug taip: nebuvo pastovumo nei paties australo žaidime, nei G.Krapiko pasitikėjime jo atžvilgiu.

5,5. Renaldas Seibutis. Lietuvos rinktinės pagrindinis atakuojantis gynėjas „Žalgirio“ gretas papildė paskutinę akimirką, kaip ir I.Vougioukas. Jam iškart atiteko svarbus vaidmuo, tačiau su juo 30 metų 196 cm ūgio krepšininkas ne visada susitvarkė. Sezono Eurolygoje pradžia pateisino R.Seibučio vardą – per pirmąsias ketverias rungtynes jis vidutiniškai rinko 11,8 taško ir buvo vienas svarbiausių „Žalgirio“ komandoje. Tačiau vėliau gynėjo žaidimo kreivė smuko. Tragiškose rungtynėse Atėnuose R.Seibutis pasirodymą baigė su minus 6 naudingumo balais, o susitikime su „Stelmet“ – minus 2. Puolime R.Seibutis dažnai klydo (2,3 klaidos) ir retai pademonstruodavo agresyvesnio žaidimo apraiškas. Ir nors gynėjas neblogai tvarkėsi su užduotimis gynyboje, lūkesčiai jo atžvilgiu buvo didesni.

5. Edgaras Ulanovas. 23 metų 198 cm ūgio puolėjas yra pagrindinis „Žalgirio“ lengvasis kraštas. E.Ulanovas dažnai vadinamas juodadarbiu, kuris labiausiai rūpinasi varžovų priežiūra ir stengiasi prie komandos rezultatų prisidėti darydamas mažus, tačiau statistikos protokoluose nematomus darbus. Akivaizdu, kad puolėjui treneriai daugiausiai skiria gynybinių užduočių ir su jomis jis dažniausiai susitvarko. Vienaip ar kitaip, iš E.Ulanovo norėtųsi daugiau. 24 minutes aikštelėje praleidžiantis puolėjas vidutiniškai pasižymi vos 3,4 taško, o dvitaškius meta 31 proc. tikslumu. Šis sezonas statistiškai E.Ulanovui prastesnis nei praėjęs. Jaunas krepšininkas turėtų rodyti progresą. Dabar atrodo, kad E.Ulanovas pasiekė savo galimybių ribas.

4,5. Mantas Kalnietis. Tai turėjo būti svarbiausias „Žalgirio“ pirkinys šią vasarą. Pagrindinis Lietuvos rinktinės atakų organizatorius į gimtinę sugrįžo vedamas tikslo sublizgėti ir pratęsti savo karjerą aukščiausiame lygyje. M.Kalnietis turėjo tapti „Žalgirio“ atakų varikliu, kuris sukurtų progas komandos draugams ir imtųsi iniciatyvos, kai varžovų gynyba jam suteikia pernelyg daug laisvės. „Žalgirio“ gerbėjų apmaudu, M.Kalnietis lūkesčių visiškai nepateisino. Vos 37 proc. taiklumu krepšį „iš žaidimo“ atakavęs pagrindinis atakų organizatorius per visą grupės etapą metė vos 1 baudos metimą. Jis dažniausiai buvo ne tik labai neagresyvus, tačiau nepastovus: tris mačus baigė be taškų ir su minusiniu naudingumu (įskaitant abejas košmariškas rungtynes Atėnuose ir Krasnodare). Tik du sėkmingi pasirodymai grupės etapo pabaigoje su „Pinar Karšiyaka“ bei „Barcelona“ M.Kalniečio pozicijas šiek tiek pagerino. Pagrindinis komandos įžaidėjas privalo žaisti kur kas pastoviau, o jeigu tas įžaidėjas yra M.Kalnietis „Žalgirio“ komandoje, iš jo tikimąsi kur kas daugiau.

4. Lukas Lekavičius. M.Kalniečio dubleriu tiek Lietuvos rinktinėje, tiek „Žalgiryje“ tapęs 21 metų 183 cm ūgio įžaidėjas praėjusiame sezone užsikėlė sau kartelę aukštai. Tačiau panašu, jog šis sezonas L.Lekavičiui – tarsi sugrįžimas į realybę. Dėl savo ūgio krepšininkas dažnai susiduria su problemomis gynyboje, o puolime neretai nerodo nieko, kas verstų G.Krapiką pasukti galvą, ar vertą šiam atakų organizatoriui skirti daugiau laiko aikštelėje. L.Lekavičius sėkmingai išnaudoja galimybes atakuoti iš toli po komandos draugo perdavimo. Tritaškius jis meta net 58,3 proc. tikslumu. Tačiau tai – bene vienintelis teigiamas jo žaidimo aspektas. Pirmajame etape L.Lekavičius metė vos 2 baudų metimus, dvitaškius atakavo 31,6 proc. tikslumu, o klydo dažniau nei atliko rezultatyvų perdavimą (1 kl. prieš 0,9 rez. perd.).

3,5. Robertas Javtokas. Dar vienas lūkesčių nepateisinęs „Žalgirio“ žaidėjas. O gal tiksliau – savo žaidimu neatspindintis savo vertės. R.Javtokas šį sezoną yra nepastebimas. Geriausios jam rungtynės buvo su „Barcelona“ išvykoje, kai vidurio puolėjas įmetė 10 taškų ir atkovojo 5 kamuolius. Tačiau kituose susitikimuose aukštaūgis atrodė blankiai. Jei puolime pastaraisiais sezonais R.Javtokas niekada pernelyg nežibėjo, šį sezoną aukštaūgis dažnokai nesusitvarko su užduotimis ir gynyboje. R.Javtokas nėra vertas pinigų, kuriuos uždirba.

3. Martynas Pocius. Lūkesčių nepateisinusių vietinių krepšinių sąrašą pabaigia M.Pocius. Jeigu ne gynėjo blykstelėjimas susitikime su „Barcelona“, kai jis užėmė traumuoto R.Seibučio vietą (12 taškų ir 15 naudingumo balų), M.Pociaus sezoną „Žalgiryje“ kol kas drąsiai galima būtų vadinti visišku košmaru. 3 pražangos per 9 minutes susitikime su „Stelmet“, 3 klaidos per 11 minučių mače su „Lokomotiv-Kuban“, minus 2 naudingumo balai per 5 minutes rungtynėse su „Barcelona“, 3 klaidos ir minus 2 naudingumo balai akistatoje su „Panathinaikos“, 3 klaidos ir minus 5 naudingumo balai antrajame susitikime su „Lokomotiv-Kuban“ – tokia yra M.Pociaus žaidimo chronologija Eurolygos grupės etape.

2. Kasparas Vecvagaras ir Siimas-Sanderis Vene. Sezoną be krepšinio praleidęs latvis buvo bandomas pirmajame grupės etapo rate. Tačiau G.Krapikui neprireikė daug laiko, jog suprastų, kad K.Vecvagaras Eurolygoje rungtyniauti negali. Tuo tarpu S.Vene vis dar sulaukia pasitikėjimo iš trenerių, tačiau naudingu žaidimu jo nepaverčia. Į aikštelę estas dažnai žengia kaip „ketvirtasis numeris“, kuris gali išplėsti puolimą ir bausti varžovus tritaškiais. Tačiau pagrindinės savo užduoties S.Vene įvykdyti kol kas nesugeba – puolėjas pataikė vos 1 tritaškį iš 9. Akivaizdu, kad abu minėti „Žalgirio“ krepšininkai nėra Eurolygos lygio.

Vytenis Lipkevičius. Kojos traumą besigydantis 26 metų 198 cm ūgio puolėjas šį sezoną nesužaidė nė vienerių rungtynių Eurolygoje. Krepšininkas spėjo pasirodyti viename šalies pirmenybių mače.

„Žalgirio“ žaidėjų statistika Eurolygos grupės etape

7. Gintaras Krapikas. Po „Žalgirio“ beviltiškų pralaimėjimų Atėnuose ir Krasnodare G.Krapikas susilaukė aršios komandos gerbėjų kritikos. Abejose rungtynėse treneris nesugebėjo sustabdyti į gilią prarają riedėjusio savo komandos traukinio. G.Krapikui dažnai trūksta gebėjimų daryti įtaką mačo eigai svarbiais rungtynių momentais. Treneriui kartais pritrūksta gebėjimų įžvelgti kritinius momentus ir jų metu imtis iniciatyvos.

Tačiau yra keli aspektai, už kuriuos G.Krapikas nusipelno aukšto įvertinimo. Visų pirma, akivaizdu, kad „Žalgirio“ komandoje vyrauja disciplina, ypatingai gynyboje. Vadovaujant G.Krapikui, komanda žaidžia apgalvotai, siekdama išnaudoti savo stipriąsias puses, gynyboje disciplinuotai vykdanti trenerių štabo nurodymus. Kitas momentas, kurį būtina išskirti – lankstumas, kurį 54 metų specialistas parodė grupės etapo pabaigoje. Kai „Žalgirio“ žaidimas, orientuotas per priekinę liniją, ėmė nebenešti norimų rezultatų, G.Krapikas priėmė racionalų sprendimą, užuot tiesmukai laikęsis sezono pradžioje įdiegto žaidimo plano. Treneris atliko pakitimų, kurie į „Žalgirio“ puolimą įnešė daugiau laisvės ir įvairovės: komanda ėmė žaisti greičiau, padaugėjo tolimų metimų ir prasiveržimų, pasikeitė kai kurių krepšininkų vaidmuo. Rezultatas – esminės pergalės prieš „Pinar Karšiyaka“ ir „Barcelona“, leidusios „Žalgiriui“ ramiai laukti „Top 16“ etapo.

Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: algimantas@krepsinis.net