Išaušo niūrus rytojus: lietuvių skaičius elitinėse lygose – mažiausias nuo 1999 metų

Šių metų pradžioje rašiau apie prieigos prie aukščiausio lygio krepšinio svarbą, rekordinius lietuvių kiekius elitinėse lygose – Eurolygoje ir Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) bei artėjantį niūrų rytojų. Tuomet tikėjausi, kad niūru rytojumi taps antrą sezoną iš eilės krentantis lietuvių kiekis stipriausiose lygose, kuris pasieks 2003–2004 metų sezono žemumas.

Tikėjausi blogo, tačiau nutiko dar blogiau. Neliko antros ekipos iš Lietuvos. Linas Kleiza paliko Eurolygą ir išvis nežaidžia krepšinio. Artūras Gudaitis Eurolygos komandą iškeitė į Europos taurę. „Žalgiryje“ sumažėjo lietuvių ir, pavyzdžiui, A.Gudaitį pakeitė graiku Ianu Vougiouku.

Susiklosčius įmanomam prasčiausiam scenarijui Lietuvos krepšinis pasiekė pastarųjų 16-os metų žemumas – šį sezoną elitinėse lygose žaidžia vos 11 lietuvių. Paskutinį kartą mažiau lietuvių elite žaidė 1999–2000 metų sezone, kai NBA ir Eurolygoje varžėsi 10 žaidėjų iš Lietuvos. Vėliau keturiolikoje iš penkiolikos sezonų lietuvių kiekis nebuvo žemesnis 17-os, tik 2003–2004 metų sezone rodiklis buvo nukritęs iki 13.

Lietuvių kiekis NBA ir Eurolygoje

Iki šio sezono Lietuva trejus metus iš eilės turėjo daugiausiai (!) stipriausiose lygose žaidžiančių (žaidžiančiais vadinu visus vidutiniškai penkias arba daugiau minučių aikštelėje praleidžiančius atletus) žaidėjų Europoje. Po 2011–2012 metų sezono – vienų juodžiausių metų Lietuvos krepšinio istorijoje – kai Lietuva pagal žaidėjų elitinėse lygose kiekį nusileido Graikijai, Ispanijai, Italijai, Kroatijai, Serbijai ir Turkijai – vėliau Lietuva išsiveržė į pirmą poziciją. Tiesa, 2012–2013 ir 2013– 2014 metų sezonais Lietuva dalinosi pirmą vietą atitinkamai su Kroatija ir Serbija, tačiau praėjusį sezoną, kai dvi Lietuvos Eurolygos komandos rėmėsi vietiniais žaidėjais, Lietuva tapo absoliučia lydere. Šiemet Lietuvos žaidėjų paklausa elitinėse lygose sumažėjo net 56 procentais – tai yra didžiausias kritimas Lietuvos klubinio krepšinio istorijoje.

Išskaidant visus elitinėse lygose rungtyniaujančius lietuvius į tris smulkesnes kategorijas, aikštelėje vidutiniškai praleidžiančius 5–15, 15–25 ir daugiau nei 25 minutes, kritimas pastebimas visose trijose kategorijose trečią sezoną iš eilės.

Pavyzdžiui, vadinamų Lietuvos lyderių (rungtyniaujančių 25 minutes arba daugiau) kiekis, lyginant su pernai ir užpernai, mažėjo proporcingai – nuo šešių, tada keturių ir dabar dviejų. 2013–2014 metais po daugiau nei 25 minutes aikštelėje aukščiausiame lygyje praleisdavo Paulius Jankūnas, Martynas Gecevičius, Renaldas Seibutis, Darjušas Lavrinovičius, Mantas Kalnietis ir Jonas Valančiūnas. Pernai tokį vaidmenį be J.Valančiūno turėjo Donatas Motiejūnas, Deividas Gailius ir Donatas Zavackas. Šiemet į „25M+“ kategoriją patenka tik J.Valančiūnas ir M.Kalnietis.

Žemiau pateikiu grafiką, kuriame – pavaizduotas Lietuvos žaidėjų paklausos elitinėse lygose kitimas per pastaruosius šešerius sezonus. „5M+“ rodo pirmosios (žemiausios) kategorijos, „15M+“ – antrosios, „25M+“ – trečiosios, svarbiausios (lyderių) kategorijos žaidėjus:

Krepšininkų amžius

Kodėl šie skaičiai turėtų rūpėti? Kiekvienos krepšinio sistemos tikslas – išugdyti kuo daugiau aukščiausios klasės žaidėjų, kurie vėliau padėtų nacionalinei rinktinei siekti pergalių tarptautiniuose turnyruose, trauktų gerbėjų dėmesį ir kartu didintų (palaikytų) žaidimo populiarumą. Žaidėjų paklausumas elitinėse lygose – vienas iš krepšinio sistemos kokybės vertinimo matų. Labai svarbu, kad kuo daugiau žaidėjų turėtų prieigą prie aukščiausio lygo krepšinio, mat taip didėja galimybės, kad kažkas iš šio būrio sužibės, judės į priekį ir taps žvaigždėmis. Kartais tam reikia pačių įvairiausių aplinkybių – tinkamos vietos, tinkamo trenerio ar tiesiog galimybės. Tokią galimybę, prieigą šį sezoną turi vos 11-a lietuvių. Siūlau neužmigti ant laurų ir dviejų sidabro medalių ir pradėti galvoti, kaip Lietuvos žaidėjus vėl paversti geidžiamais.

Praėjusį sezoną rašiau, kad 161 iš 224 po daugiau nei 25 minučių aikštelėje praleidžiančių žaidėjų NBA ir Eurolygoje yra amerikiečiai. Tik tokiomis sąlygomis gali gimti nenugalimos svajonių komandos. Žinoma, Lietuva neturi net teorinių šansų talentu kiekiu varžytis su JAV ir savo svajonių komandos neturės. Ir tai nėra problema – Lietuvos krepšinis visada buvo orientuotas į kokybę, ne kiekybę.

Problema yra tai, kad su dabartine ribota prieiga ir dabartiniu žaidėjų kiekiu elitinėse lygose, koks yra 2015–2016 metų sezone, mažėja Lietuvos galimybės turėti ne tik individualiai stiprių žaidėjų, bet ir žmonių, iš kurių Jonas Kazlauskas ar būsimi treneriai galėtų nulipdyti žvaigždžių trūkumą kompensuojančią ir medalių siekiančią komandą.

Sekite krepšinio analitiką Erildą Budraitį socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: erildasb@gmail.com.