Istorija grįžta: Anglijos mąstymą apie futbolą pakeitusios „Amžiaus rungtynės“

Futbolo portalas Ivartis.net pristato dar vieną rubrikos „Istorija grįžta“ numerį. Kiekvieną penktadienį lankytojai turi galimybę prisiminti po vieną gerai žinomą istorinį įvykį.

1953 metų lapkričio 25 dieną buvo sužaistas vienas tarptautinis futbolo mačas Londono „Wembley“ stadione tarp Vengrijos rinktinės, kuri tuo metu buvo reitinguojama pirmoje vietoje ir buvo Olimpinė čempionė bei nebuvo pralaimėjusi 24 savo paskutinių mačų, ir didingos Anglijos rinktinės. Tos rungtynės buvo pavadintos „Amžiaus rungtynėmis“ ir jas rezultatu 6-3 laimėjo Vengrija. Vengrijos rinktinė, kuri dar buvo vadinama „Auksine komanda“ ir „Galingaisiais vengrais“, parodė Anglijai, kad ji yra smarkiai atsilikusi techniškai ir taktiškai, todėl šis mačas turėjo labai didelę svarbą visam Anglijos futbolo tobulėjimui. Šį istorinį įvykį Ivartis.net jums ir primins.

Iki rungtynių

Anglijos komanda iki to mačo namuose buvo pralaimėjusi vos vieną kartą, kai 1949 metais nusileido kaimynams iš Airijos. Tai, kad futbolas atsirado Anglijoje, padėjo suformuoti įvaizdį, kad Anglijos žaidėjai yra techniškesni ir fiziškai stipresni už bet kokias kitas komandas. Negana to, treniravimo ir taktikos tobulėjai iš užsienio buvo ignoruojami, o Anglijos klubai ir nacionalinė rinktinė vis dar žaidė pasenusiu WM išsidėstymu (3-2-2-3). Anglijos rinktinę tada treniravo Walteris Winterbottomas, kuris anksčiau neturėjo patirties profesionaliame futbole. W.Winterbottomas turėjo ne tik treniruoti rinktinę, bet buvo atsakingas ir už visos Anglijos treniravimo sistemos tobulėjimą, kas rodė mažą Anglijos Futbolo Asociacijos indėlį. W.Winterbottomas pats nepasirinko Anglijos rinktinės sudėties, o ją rinkdavo FA rinkimų komitetas, kuris neparodydavo pastovumo, renkantis žaidėjus, todėl Anglijos rinktinės sudėtis labai dažnai keisdavosi ir susižaidimo tarp žaidėjų nebūdavo.

Vengrijos „Auksinė“ rinktinė | wikipedia.org nuotr.

Tuo metu Vengrijos nacionalinę rinktinę sukūrė sporto ministras Gusztavas Sebesas. Buvo sukurta daug inovacijų, o viena iš jų – „totalinis futbolas“, kurį vengrai pradėjo naudoti keliais metais anksčiau nei Olandija. Šioje sistemoje atsirado nauja pozicija – atsitraukęs vidurio puolėjas, kurio vietą rinktinėje turėjo Nandoras Hidegkuti. Vengrijoje buvo sukurtos naujos treniruočių programos, kurios padėjo pakelti žaidėjų lygį. Vengrija taip pat žaidė daug tarptautinių mačų, kad žaidėjai nuolatos tobulėtų ir gautų vis daugiau praktikos. Dauguma rinktinės narių žaidė Vengrijos armijos remiamoje „Honved“ ekipoje, todėl kiekvienas rinktinės narys labai gerai pažinojo vienas kitą ir žinojo komandos draugų stipriąsias puses. Nuo 1950 metų gegužės Vengrija nebuvo pralaimėjusi, o 1952 metų Helsinkio Olimpiadoje jiems pavyko triumfuoti.

Rungtynės

Rungtynės vyko 1953 metų lapkričio 25 dieną „Empire Wembley“ stadione ir šį mačą stebėjo 105 tūkstančiai fanų. Anglijos rinktinė naudojo tradicinį WM išsidėstymą, kuriame žaidė būsimasis Anglijos treneris Alfas Ramsey ir rinktinės kapitonas Billy Wrightas, kuris buvo laikomas vienu geriausiu pasaulio gynėju.

Vengrija pasirinko 2-3-3-2 išsidėstymą, o šiai rinktinei vadovavo Gusztavas Sebesas. Jozsefas Bozsikas žaidė atraminio saugo pozicijoje, o Nandoras Hidegkuti judėjo tarp saugų ir puolėjų linijos. Ferencas Puskas ir Sandoras Koscis buvo pagrindiniai du puolėjai, o prie jų iš kraštų prisijungdavo Zoltanas Cziboras ir Laszlo Budai.

Rinktinių sudėtys

Pirmasis kėlinys

Vengrija pribloškė Angliją jau pirmą minutę ir pelnė įvartį, kai Nandoras Hidegkuti nesunkiai nuginklavo Gillą Merricką. Jau nuo pirmų minučių pasimatė, kad Anglijos WM išsidėstymas negali susitvarkyti su judresniu Vengrijos žaidimu. N.Hidegkuti ir F.Puskas nesunkiai ištampydavo anglų žaidėjus iš jų pozicijų ir tai leisdavo techniškesniems vengrams atlikti pavojingus perdavimus. Ypač sunku buvo anglų vidurio gynėjui Harry Johnstonui, kuris nežinojo ar pulti prie atsitraukusio N.Hidegkuti ar laukti jo ir leisti jam lengvai judėti link vartų.

Rinktinių kapitonai | bbcimg.co.uk nuotr.

Nepaisant to, Anglija vis dar sugebėjo patys sukurti pavojingų atakų ir 13 minutę rezultatą išlygino Jackie Sewellas. Tačiau tai tik buvo maža kibirkštėle Anglijos stovykloje, nes 20 minutę N.Hidegkuti dar kartą išnaudojo prastą anglų gynybą ir pelnė antrą įvartį. Po keturių minučių savo garsųjį įvartį pelnė F.Puskas, kuris tiesiog „išmaudė“ anglų kapitoną B.Wrightą, atsitraukdamas kamuolį atgal ir palikdamas varžovą nubėgusį į tuščią plotą. Anglija tiesiog nesugebėjo perimti kamuolį ir 27 minutę F.Puskas pelnė dar vieną įvartį, kai pakeitė J.Bozsiko smūgiuoto kamuolio skriejimo kryptį.

Kėlinio pabaigoje „Tottenham“ krašto puolėjas George‘as Robbas galėjo įmušti vieną įvartį, bet puikiai sužaidė vengrų vartininkas. Tačiau 38 minutę anglams pavyko sušvelninti rezultatą dėka Stano Mortenseno įvarčio. Taigi, pirmasis kėlinys pasibaigė 4-2 vengrų naudai ir svečiai akivaizdžiai įrodė savo pranašumą.

Antrasis kėlinys

Antrasis kėlinys vyko taip pat, kaip pirmasis. Vengrija visiškai dominavo tiek taktiškai, tiek techniškai, tampydami visą anglų išsidėstymą. 50 minutę J.Bozsikas įmušė penktą savo rinktinės įvartį, o po kelių minučių „hat-tricką“ pasiekė N.Hidegkuti, kuris užbaigė dešimties tikslių perdavimą ataką. Neilgai trukus anglams pavyko sušvelninti rezultatą, kai už pražangą į vengrų vartus buvo paskirtas 11 metrų baudinys ir jį realizavo Alfas Ramsey.

Likusi mačo dalis labiau atrodė lyg treniruotė, kuomet Vengrija stengėsi kuo ilgiau laikyti kamuolį, o anglams teko jį tik vaikytis. Nuaidėjus finaliniam mačo švilpukui, galutinis rezultatas buvo palankus vengrams: 6-3. Per šį mačą Vengrija atliko net 35 smūgius į anglų vartus, o aikštės šeimininkams smūgiuoti pavyko vos penkis kartus.

Rezultatas:

• Anglija 3 – 6 Vengrija


• 1‘ [0 – 1] Nandor Hidegkuti


• 13‘ [1 – 1] Jackie Sewell


• 20‘ [1 – 2] Nandor Hidegkuti


• 24‘ [1 – 3] Ferenc Puskas


• 27‘ [1 – 4] Ferenc Puskas


• 38‘ [2 – 4] Stan Mortensen


• 50‘ [2 – 5] Jozsef Bozsik


• 53‘ [2 – 6] Nandor Hidegkuti


• 57‘ [3 – 6] Alf Ramsey (11 m)

Diskusijos ir analizė po rungtynių

Šį rezultatą labiausiai nulėmė Anglijos trenerio ir žaidėjų taktinis naivumas. Žaidžiant WM išsidėstymu, vidurio gynėjas tradiciškai dengia varžovų vidurio puolėją, kuris dažniausiai vilki 9 numeriu pažymėtais marškinėliais. H.Johnstonui šiuo atveju reikėjo dengti N.Hidegkuti, tačiau jis visada žaidė atsitraukęs ir jo pozicija labiau priminė saugo. Dėl to H.Johnstonui reikėdavo atsitraukti nuo savo vartų, o atsiradusią laisvą erdvę Vengrijos žaidėjai puikiai išnaudojo. Daug problemų sukėlė ir du puolėjai S.Koscis ir F.Puskas. Šie puolėjai labai dažnai tarpusavyje keitėsi pozicijomis, todėl nelanksčiai Anglijos gynybai buvo sunku išsirinkti kas dengs kurį žaidėją. Anglai dažniausiai dengdavo jiems paskirtą numerį, o ne tą zoną, todėl besikeisdami pozicijomis vengrai ištampė visą Anglijos gynybą.

Negana to, pačiai Anglijos rinktinei truko susižaidimo, nes rinktinės nariai nebuvo pratę žaisti tarpusavyje, o Vengrija kartu žaidė jau ketverius metus ir tai davė didžiulės naudos. Fizinis lygis šiame mače taip pat buvo didžiulis skirtumas, nes vengrų žaidėjai atrodė aiškiai pranašesni savo subalansuotu judėjimu, nuostabiu tarpusavio supratimu ir jėga.

Anglijos dienraštis „The Guardian“ po rungtynių rašė: „Anglijos komanda buvo kompetentinga tik pagal Britanijos standartus, bet po šio mačo pamatėme įrodymus, kad šių standartų neužtenka, jei Anglija nori išlaikyti savo vietą futbolo pasaulyje. Pagrindinis skirtumas buvo puolime, kur niekas iš Anglijos žaidėjų, išskyrus Matthewsą, nenaudojo greičio, kamuolio kontrolės ir pozicinio žaidimo, kurį demonstravo Vengrija. Jos žaidimas buvo tobulas“.

Seras Bobby Robsonas po mačo kalbėjo: „Mes pamatėme žaidimo stilių, žaidimo sistemą, kurios dar niekada anksčiau nebuvome matę. Niekas iš tų žaidėjų mums nieko nereiškė. Mes nežinojome apie Puskasą. Visi tie fantastiški žaidėjai buvo tarsi žmonės iš Marso. Jie atvyko į Angliją, o Anglija dar niekada nebuvo pralaimėjusi „Wembley“ stadione. Visi galvojo, kad Anglija 3-0, 4-0, o gal net 5-0 sutriuškins tą mažą šalį, kuri tik neseniai atsirado Europos futbole. Jie Puskasą vadino „Nešančiuoju Majoru“, nes jis tarnavo armijoje – kaip vyrukas, kuris tarnavo Vengrijos armijoje, gali atvykti į „Wembley“ ir mus įveikti? Tačiau jų žaidimas, jų technikos grožis ir ekspertizė visiškai sutriuškino mūsų WM išsidėstymą per 90 minučių. Šios rungtynės turėjo labai teigiamą efektą ir ne tik man, o visai Anglijai. Vienas mačas pakeitė visą mūsų mąstymą. Mes galvojome, kad sutriuškinsime juos „Wembley“ stadione, kad mes esame šio žaidimo ekspertai, o jie yra tik mokiniai, tačiau viskas buvo priešingai“.

Anglijos rinktinės gynėjas Billy Wrightas prisiminė: „Mes visiškai juos nuvertinome ir nesupratome kaip Vengrija patobulino futbolo žaidimą. Atsimenu, kad prieš išeinant į „Wembley“ aikštę, aš pažiūrėjau į juos ir pastebėjau, kad vengrų žaidėjai turėjo keistą aprangą – lengvi futbolo bateliai, kurie buvo patrumpinti iki kulkšnies kaulo. Atsisukau į Staną Mortenseną ir pasakiau jam: „Mums viskas turėtų būtų gerai, Stanai, jie neturi tinkamos aprangos“.

• Visas mačas:

Rungtynių įtaka

Visų pirmiausia, šeši Anglijos rinktinės nariai – Billas Eckersley, Alfas Ramsey, George'as Robbas ir „Blackpool“ trio: Harry Johnstonas, Stanas Mortensenas ir Ernie Tayloras niekada daugiau nebuvo kviečiami į Anglijos rinktinę.

Šis rezultatas pirmą kartą persiuntė žinią visam Anglijos futbolui ir Anglijos treneriai pradėjo futbolo ir treniravimo paslapčių ieškoti užsienyje. Mattas Busby „Manchester United“ klube vienas iš pirmųjų pradėjo suprasti, kad reikia mokytis iš geriausių Europos komandų ir taip tobulinti Anglijos žaidimą, o tai leido „Manchester United“ klubui kovoti dėl Europos taurės.

Donas Revie tapo didžiuliu Vengrijos fanu ir jis pasinaudojo N.Hidegkuti pavyzdžiu bei „Manchester City“ klube jis tapo atsitraukusiu vidurio puolėju, kas jam atnešė didžiulę sėkmę, o tokį žaidimą jis pervadino į „Revie planą“.

Mattas Busby vienas pirmųjų naujovių pradėjo žvalgytis užsienyje | unitedlounge.com nuotr.

Billas Nicholsonas taip pat greitai adaptavo vengrų žaidimą „Tottenham“ klube ir šią komandą atvedė į pirmąjį istorinį dublį (Anglijos lygą ir Anglijos taurę). Su „Tottenham“ jis taip pat tapo pirmąja anglų komanda, kuri iškovojo Europos taurę, kuomet klubas triumfavo UEFA Taurių Nugalėtojų taurėje. Ronas Greenwoodas vengrų žaidimą panaudojo „West Ham“ ekipoje ir taip sukūrė sėkmingą komandą.

Kuomet Anglija 1966 metais triumfavo pasaulio čempionate, Anglijos rinktinėje buvo trys „West Ham“ nariai, kurie mokėjo puikiai žaisti Vengrijos stiliumi. Taigi, gavę skaudžią pamoką iš vengrų, Anglija visiškai pakeitė savo supratimą apie futbolą ir pradėjo tobulinti šį žaidimą, taktikas, technikas ir fizinį pasiruošimą. Būtent šis mačas pradėjo Anglijos futbolo renesansą ir dabar ši šalis turi ne tik stiprią rinktinę, bet ir vieną stipriausių futbolo lygų pasaulyje.

Verta paminėti, kad Vengrijoje šis mačas taip pat gerai prisimenamas, o 1998 metais pagal šį mačą buvo sukurta populiari vengriška komedija: „6:3 žais dar kartą, Tutti“.

Bandymas atsirevanšuoti

1954 metų gegužės 23 dieną Anglija nuvyko į Budapeštą ir norėjo ten atsirevanšuoti už tokį skaudų pralaimėjimą namuose, tačiau iš Vengrijos anglai išvyko pažeminti, nes Vengrija dar kartą visa galva pranoko anglus ir juos sutriuškino net 7-1, kas iki šiol yra vienas skaudžiausių šios šalies pralaimėjimų.