Amerikiečiai mokė tinklinio trenerius pozityvumo
Augusto Četkausko nuotr.
Net 12 dienų – tiek truko tinklinio trenerių kursai, kuriuos organizavo Lietuvos tinklinio federacija (LTF). Mokymams 10 tūkst. JAV dolerių skyrė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) administruojama Olimpinio solidarumo programa, finansiškai prie projekto taip pat prisidėjo Tarptautinė tinklinio federacija (FIVB) ir LTF.
Spalio 27 – lapkričio 7 dienomis Vilniuje trisdešimt penki perspektyviausi Lietuvos tinklinio treneriai sėmėsi teorinių ir praktinių žinių, kuriomis dalinosi patyręs lektorius iš JAV Johnas Kasselis. Daugiausiai dėmesio lektorius skyrė vaikų pritraukimui į šią sporto šaką, jų treniruotėms ir motyvacijai. Treneriai gavo daug naudingų praktinių patarimų kaip spręsti aikštelių trūkumą, treniruotės metu įtraukti kuo daugiau žaidėjų ir ką daryti, kad jie pamiltų tinklinį bei pasirinktų profesionalaus sportininko kelią.
Diplomus jau atsiėmę treneriai pripažino – po mokymų savo darbe jie tikrai įgyvendins ne vieną naujovę. Pakeisti treniruočių eigą ir metodiką nėra sunku, sunkiausia bus pakreipti savo mąstymą pozityvumo link.
Susipažinę su amerikietiška treniruočių metodika mintimis apie mokymus pasidalino Ievos Dumbauskaitės ir Monikos Povilaitytės treneris Tadas Donėla, Lietuvos jaunučių rinktinės treneris Saulius Martikonis ir geriausias praėjusio sezono Lietuvos čempionato žaidėjas, mėgėjus treniruojantis Andrius Gaidys.
Tadas Donėla, geriausių Lietuvos paplūdimio tinklininkių treneris
„Šie mokymai buvo orientuoti į vaikų nuo 12 metų amžiaus mokymą. Amerikiečiai turi savitą sistemą ir atskleidė daug naujovių, kurios mums nebuvo žinomos. Mes esame senosios mokyklos atstovai, todėl įspūdis tikrai didelis, juk amerikiečių kultūra – visai kita.
Senoji mokykla mums aiškino, kad bosas yra treneris, o pas juos treneris nėra bosas, viskas daugiau orientuota į jaunąjį sportininką, kad vaikui lankančiam būrelį būtų patogu, įdomu.
Lektoriai akcentavo, kad norint vaikų pritraukti į šią sporto šaką svarbu, kad tinklinis būtų tikras žaidimas, reikia leisti vaikams žaisti taip, kad jie pamiltų tinklinį, o vėliau jų tarpe išryškės tikrieji sportininkai. Kai mokomi vien elementai vaikams pasidaro neįdomu. Pavyzdžiui, amerikiečiai vaikams nuleidžia tinklą, kad jie galėtų per jį mušti, kad jiems pavyktų taip, kaip profesionalams, kuriuos jie mato per televiziją.
Manau ir kitiems treneriams mokymai patiko, jie pasisėmė idėjų kaip pritraukti daugiau vaikų. Esu tikras – tai, ką išgirdo, treneriai tikrai pritaikys praktikoje.“
Saulius Matikonis, buvęs Lietuvos čempionių, Jonavos „Achemos" komandos treneris, Lietuvos jaunučių mergaičių rinktinės treneris
„Labai gerai, kad turėjome galimybę susipažinti su JAV metodika, kuri gali būti pritaikyta ir mūsų vaikams, ypatingai stengiantis pritraukti juos į tinklinio sporto šaką ir, be abejo, išlaikyti. Lektoriai pasakojo kaip paprastomis priemonėmis išspręsti mums aktualų aikštelių trūkumą.
Dažniausiai salėje turime du stovus ir vieną tinklą. Amerikiečiai siūlo pakabinti daug mažų tinklų ir padalinti salę į daug mažų dalių, vaikų nestatyti žaisti 6 prieš 6, o duoti žaisti 2 prieš 2 arba 3 prieš 3. Taip daugiau vaikų bus įtraukti į žaidimą, nebus prastovų, juk vaikams svarbu liesti kamuolį.
Labiausiai įsiminė pozityvumas. Mes dažniau būname negatyvūs, koncentruojamės į klaidas, o jų metodika – pozityvi. Vaiką geriau vieną kartą pagirti, nei peikti, net jei jis dažnai klysta. Tai svarbu, jei norime jį išlaikyti.
Amerikiečiai yra atlikę daug tyrimų, kurie įrodė, kad treneris daro didžiausią įtaką per treniruotes – kaip paruošia savo sportininkus, tokio rezultato ir sulaukia. Pasirodo, per rungtynes jo įtaka minimali, o mes galvojame, kad nuo mūsų daug kas priklauso, lemiamomis akimirkomis galvojame kada imti minutę, kada daryti keitimą ir pan.
Lektoriai pasiūlė leisti vyresniems, 2-4 metus pasitreniravusiems vaikams treniruoti jaunesnius, tik pradedančius žaisti vaikus. Tuomet jaunieji sportininkai galės pasijusti svarbiais, pradės suprasti kaip sunku mokyti kitus ir kad per treniruotes reikia būti susikaupus, klausyti, ką sako treneris. Tada jie visiškai kitaip dalyvaus treniruočių procese ir, be abejo, mokydami kitus mokysis patys.“
Andrius Gaidys, geriausias praėjusio sezono Lietuvos čempionato žaidėjas, paplūdimio tinklinio stovyklų organizatorius
„Patiko paprasti ir praktiški patarimai. Dėl aikštelių trūkumo dažnai žaidžiame be tinklo, bet panaudojus paprasčiausią gumą ar virvę treniruotės duoda geresnių rezultatų. Tai jau pritaikiau praktikoje, ištempus virvę per visą salę vienu metu gali treniruotis 20 ir daugiau žmonių, tuomet visi mušimai ir permušimai yra reikiame aukštyje, žaidėjai daro mažiau klaidų, pats žaidimas yra aktyvesnis. Be tinklo žmonės žaisdavo žemai, o tam tikras aukštis duoda suvokimą kaip „pakelti“ kamuolį. Tokie paprasti sprendimai nieko nekainuoja ir puikiai pasiteisina.
Mes esame negatyvūs treniruotėse, lektoriai akcentavo, kad žmogų reikia dažniau girti ir jis pats supras, ką blogai daro. Pagal save sprendžiu, kad tokį metodą pritaikyti praktikoje ir pačiam pasikeisti bus sunku, galbūt jauniems treneriams pasikeisti bus parasčiau.
Kursai truko ilgai, buvo sunkoka mokymus derinti su darbu, tos dienos buvo gana įtemptos, bet tikrai buvo verta dalyvauti.“
Trenerių kvalifikacijos kėlimas yra vienas iš LTF prioritetų. Tik profesionalūs, aukštos kvalifikacijos treneriai gali išugdyti stiprias komandas ir rinktines, todėl federacija išsikėlė tikslą į mokymus pritraukti kuo daugiau trenerių. Didelės grupės mokymams reikėjo papildomo finansavimo, todėl LTF kreipėsi į LTOK dėl galimybės pasinaudoti Olimpinio solidarumo programos parama.
Mokymus filmavo FIVB atsiųsta komanda iš Vokietijos. Lietuvoje vykusių mokymų medžiaga bus panaudota elektroninėje mokymų sistemoje, pagal kurią tobulinsis treneriai visame pasaulyje.
