Bėgikė M.Morauskaitė seka tituluotos tautietės pėdomis – nuo šiol treniruosis Ispanijoje

Vietoje rudeniško Vilniaus – vasaros karštis Ispanijoje. Vietoje seno maniežo – aukšto lygio stadionas. „Čia – kaip ilgalaikė stovykla šiltuose kraštuose“, – juokėsi Modesta Morauskaitė.

Pasiruošimą kitų metų sezonui 2011-ųjų Europos jaunimo olimpinio festivalio čempionė pradėjo kitaip nei iki šiol: lengvaatletė pasekė Dovilės Dzindzaletaitės pėdomis bei nuo rugsėjo persikėlė gyventi į Valensiją (Ispanija). Abi lietuvės treniruojasi pas tą patį trenerį, praėjusių metų Europos čempionato prizininkę Indirą Terrero išugdžiusį ispaną Rafaelį Blanquerą Alcantudą.

– Kodėl nusprendėte palikti Lietuvą iš išvykti treniruotis į Ispaniją? Ar daug įtakos darė faktas, kad Valensijoje treniruojasi D.Dzindzaletaitė?, – lengvoji.lt paklausė M.Morauskaitės.

– Tokia mintis kilo Europos iki 23 metų čempionate Taline, kada Dovilė pasiūlė atvažiuoti treniruotis su ja ir jos treneriu. Dovilė gyvena Valensijoje jau dvejus metus, viską puikiai žino. Ji išsamiai papasakojo, ko tikėtis, viską patyrė savo kailiu, be to, rezultatai kalba patys už ją. Taip pat, pati daug išsiklausinėjau, kokius sportininkus 400 m distancijoje yra treniravęs ir dar vis treniruoja R.Alcantudas.

– Su buvusia trenere Irena Jefimova pasiekėte įspūdingų rezultatų. Nebijote rizikos, jog pasikeitus treniruočių metodikai gali kristi ir rezultatai?

– Išties pasiekėme neprastų rezultatų ir aš esu labai dėkinga trenerei už tai, ką ir kiek ji dėl manęs padarė. Tačiau norint siekti kažko aukščiau ir rimčiau eiti profesionalumo link, reikia kažką gyvenime keisti. Esu jauna, 20-ies metų, tad kada keisti, jei ne dabar? Galbūt pirmi metai po pokyčių ir nebus stebuklingi, su pasakiškais rezultatais, nes vis dėlto viskas pasikeitė iš esmės. Prireiks laiko, kol organizmas pripras prie naujos treniruočių metodikos ir didesnio krūvio.

Su trenere daug kalbėjome apie išvykimą ir ji neprieštaravo mano norams.

– Kuo Valensija pranašesnė už Vilnių?

– Visų pirma, čia yra gerokai šilčiau. Lietuvoje jau dauguma žmonių vaikšto su žieminėmis striukėmis, šiltais batais, o aš į treniruotes einu su šortais ir marškinėliais. Argi ne šaunu? Čia – kaip ilgalaikė stovykla šiltuose kraštuose. Gyvenu tokioje vietoje, kur man viskas yra labai arti – fizioterapijos kabinetas, sporto salė, stadionas. Visur galiu nueiti greičiau nei per 5 minutes.

– Vasaros sezono tikslas. Turbūt vien dalyvavimu Europos čempionate neapsiribosite?

– Tikslas yra Europos čempionatas, o kaip toliau pasiseks, bus matyti. Kol kas savo ateities planus ir tikslus pasilaikysiu sau, nesinori prisikalbėti.