Istorija grįžta: „Barcelona“ klubo legendos ir rekordininko P.Alcantaros fenomenas

Futbolo portalas Ivartis.net pristato dar vieną rubrikos „Istorija grįžta“ numerį. Kiekvieną penktadienį lankytojai turi galimybę prisiminti po vieną gerai žinomą istorinį įvykį.

„Barcelona“ klubas neabejotinai yra viena sėkmingiausių ir geriausiai Ispanijos bei Katalonijos vardą reprezentuojančių komandų, o per 115 metus siekiančią istoriją gali pasigirti nė viena legenda. Šiuo metu spaudoje dažniausiai minimi dar tebežaidžiančio Lionelio Messi, ar neseniai ekipą palikusio Xavi Hernandezo vardai, tačiau „blaugranos“ fanai turi nupūsti dulkes ir prisiminti žmogų, kuris ankstyvaisiais klubo gyvavimo metais pavertė šią komandą labai sėkmingą.

Paulino Alcantara – ispanų kariuomenės pareigūno ir filipinietės sūnus, kuris gimė 1886 metų spalį, Iloilo mieste Filipinuose. Būsimoji futbolo žvaigždė su šeima persikėlė į Barseloną, kai berniukui buvo vos 3 metai. Tai atsitiko panašiu metu, kai Joanas Gamperis įkūrė ateityje didžiulę šlovę užsitarnausiantį klubą.

Vaikas pradėjo lankyti katalonų treniruotes 1910 metais, kai pats prezidentas pamatė jį žaidžiantį už „Galeno“ vienuolikę. Būsimoji žvaigžde išsiskyrė savo nepasotinamu žaidimu atakos smaigalyje ir didžiuliu greičiu, kuris sužavėjo įžvalgų „blaugranos“ vadovą.

Vos po dviejų metų, būdama 15 metų, 4 mėnesių ir 18 dienų, P.Alcantara debiutavo „Barcelona“ ekipoje Katalonijos čempionate ir pelnė „hat-tricką“ rungtynėse su „Catala SC“ klubu („Barca“ laimėjo 9-0). Jaunasis talentas griežė pirmaisiais smuikais, o šiose rungtynėse jis tapo rekordininku, kurio titulas jam vis dar priklauso – filipinietis yra jauniausias įvartį įmušęs „Barcelona“ žaidėjas, o taip pat pirmasis Azijoje gimęs futbolininkas, atstovavęs Europos komandą.

1913 metais jis padėjo ekipai laimėti „Copa del Rey“ ir Katalonijos čempionatą, o 1916 vėl kėlė į viršų Ispanijos čempionų titulą. Per 47 mačus jis įmušė 55 įvarčius, bet buvo priverstas išvykti su šeima į Filipinus. Čia jis studijavo mediciną, bet toliau gainiojo kamuolį profesionaliai. Puolėjas atstovavo Manilos „Bohemian Sportin Club“ vienuolikę, jai padėjo laimėti du Filipinų aukščiausiojo diviziono titulus ir atstovavo nacionalinei komandai Tolimųjų Rytų žaidynėse Tokijuje, kur Filipinai 15-2 sutraiškė Japonijos rinktinę.

Filipinų stalo teniso rinktinei priklaususiam futbolininkui 1917 metais buvo diagnozuotas mirtinas maliarijos virusas. Tuo metu „Barcelona“ maldavo jo tėvus išleisti sūnų atgal į Ispaniją, kur jo trūko pagrindinei komandai. P.Alcantara pareiškė savo tėvams, jog jis atsisakys gerti vaistus, jei jo neišleis žaisti už katalonų klubą.

1.70 cm ūgio vunderkindas sugrįžo į Barseloną 1918 metais. Čia treneris Jackas Greenwellas bandė jį statyti į gynėjo poziciją, bet tai buvo neproduktyvu. Fanų prašymu, jis toliau tęsė žaidimą įprastoje puolėjo pozicijoje, kas pasiteisino, ir kaip įvykiai parodė, atnešė komandai nė vieną titulą. Aplink žaidėją buvo vystomas visas žaidimas.

Per savo žaidimo laiką P.Alcantara gavo pravardę „El Romperedes“, arba „tinklo ardytojas“ po to, kai draugiškose rungtynėse, kuriose žaidė už Ispanijos rinktinę prieš Prancūzija, paleido tokią galingą patranką iš 27 metrų, jog kamuolys praskrodė vartų tinklą ir paliko jame didelę skylę. Tuo tarpu „Barcelonos“ rungtynėse su „Real Sociedad“ klubu P.Alcantara atliko smūgį tokiu pat metu, kai į aikštę šalia vartų išbėgo policijos pareigūnas. Filipiniečio šūvis ne tik buvo taiklus, bet nuskynė pareigūną į vartų vidų. Įvartis buvo pavadintas „policijos įvarčiu“.

Paulino Alcantara muša į vartus | fcbarcelona.com nuotr.

„Barcelona“ komandoje P.Alcantara karjerą baigė 1927 metais, būdamas 31 metų. Per visą savo atstovavimo laiką jis padėjo ekipai laimėti 17 titulų, o taip pat atstovavo Ispanijos, Katalonijos ir Filipinų rinktinėms. Klube jis sužaidė 357 rungtynių, pelnė 369 įvarčius ir buvo rezultatyviausias komandos futbolininkas iki 2014 metų kovo, kai rekordą sumušė L.Messi.

P.Alcantara įsirašė save auksinėmis raidėmis į „Barcelona“ istoriją, o tuo metu buvo išrinktas į auksinę svajonių komandą, kuri buvo produktyvi trofėjų laimėjime 20 amžiaus pradžioje. Puolėjo pavardė garbingai buvo linksniuojama tarp tokių vardų kaip Emilio Sagi Linanas, Josepas Samitieris, Ricardo Zamora, Franza Platko ir Felixas Sesumaga.

1930 metais jis įstojo į kariuomenę ir dirbo Ispanijos diktatoriaus Fransisco Franco ofise medicinos darbuotoju. Vėliau P.Alcantara aktyviai dalyvavo pilietinio karo mūšiuose Gvadalacharoje, Aragone ir Katalonijoje. Savo darbu, buvęs puolėjas už savo nuopelnus iš F.Franco gavo dovaną – treniruoti nacionalinę rinktinę.

Paulino Alcantaros bateliai ir kamuolys klubo muziejuje | teinteresa.es nuotr.

Ispanijos rinktinei jis vadovavo tris mačus – viename iš jų šventė pergalę, kitus du pralaimėjo. P.Alcantara iškeliavo anapilin 1967 metais, o laidotuvių procesijos metu jo karstą per miestą nešė R.Zamora ir J.Samitieris. Jo mirtis net suvienijo „madridistas“ ir katalonus, kurie gėdėjo didžio futbolininko. Dabar jo palaikai ilsisi visai netoli „Camp Nou“ stadiono esančiose „Les Corts“ kapinėse. „Barcelona“ muziejuje taip pat yra eksponuojami legendos futbolo bateliai.

T.Alcantara buvo „Barcelona“ klubo mylimiausias futbolininkas, pirmoji superžvaigždė, ir akivaizdu, jog be jo komanda nebūtų pasiekusi tiek, kiek yra pasiekusi dabar.

• T.Alcantaros statistikos faksimilė:


•  


• Sužaistos rungtynės: 357


• Įmušti įvarčiai: 367 (36 „hat-trickai“)


• Trofėjai: „Barcelona“ – Pirėnų taurė (2), Ispanijos čempionatas (5), Katalonijos čempionatas (10); „Bohemian Sporting Club“ – Filipinų aukščiausiasis divizionas (2)


• Apdovanojimai: FIFA Geriausias visų laikų Azijos žaidėjas (2007)