Dvi „Žalgirio“ komplektacijos klaidos, verčiančios suabejoti ambicingu tikslu

Kauno „Žalgirio“ įsigyti legionieriai daugelį privertė susimąstyti. Kol Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų gerbėjai laukė, kas užpildys žiojėjančias spragas, klubo direktorius Paulius Motiejūnas lūkesčius užbraukė griežtai – daugiau pirkinių šią vasarą nebus.

Kai Mantas Kalnietis grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir padėjo parašą po sutartimi su „Žalgiriu“, komandos sirgalių širdis persmelkė optimizmas. Optimistinių pareiškimų tada nevengė nei geriausias šalies atakų organizatorius, nei P.Motiejūnas. Buvo piešiamas ambicingas tikslas – po ilgos pertraukos perlipti Eurolygos „Top 16“ barjerą.

Jei Martyno Pociaus sugrįžimas buvo vertinamas pakankamai teigiamai, tai Brocko Motumo ir Olivier Hanlano įsigijimas privertė sudvejoti „Žalgirio“ komplektacijos vizija artėjančiam sezonui. Turėdamas ribotus finansinius išteklius „Žalgiris“ nusipirko du legionierius, kurie nėra tinkami užkamšyti didžiausią nerimą keliančias sudėties spragas.

„Žalgiris“ padarė dvi komplektacijos klaidas, kurios gali kainuoti ambicingą tikslą 2015–2016 metų Eurolygos sezoną paversti ypatingu.

Pirmoji klaida: B.Motumas vidurio puolėjo pozicijoje

24 metų 208 cm ūgio Australijos rinktinės puolėjas ūgiu gal ir yra tinkamas rungtyniauti vidurio puolėju, tačiau sudėjimu, žaidimo braižu ir įgūdžiais – ne. „Žalgiris“ australą įsigijo kaip atsarginį „centrą“, tačiau problema ta, kad B.Motumas yra priešingybė aukštaūgiui, galinčiam rungtyniauti per abi pozicijas.

Sunkieji krašto puolėjai, kurie geba žaisti „centrais“, pasižymi atletiškumu, tvirtu kūnu, ilgomis rankomis ir gynybiniais įgūdžiais. Dažniausiai gabaritais vidurio puolėjams nusileidžiantys tokie „ketvirtieji“ numeriai dėka šoklumo, koordinacijos ir ilgų rankų gali sėkmingai grumtis dėl atšokusių kamuolių, o tvirtas kūnas ir įgūdžiai gynyboje jiems leidžia netapti pažeidžiama vieta prie savojo krepšio.

B.Motumas, priešingai, nepasižymi šoklumu, didele fizine jėga, o jo gynybiniai įgūdžiai Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) skautams kėlė didžiausią klaustuką.

Jei puolime australo universalumas galėtų būti sėkmingai panaudojamas greitesnio braižo žaidime, tai gynyboje rungtyniaudamas vidurio puolėju B.Motumas taptų rimta spraga.

Net ir varžydamasis prieš savo tiesioginius oponentus „ketvirtojo“ numerio pozicijoje, B.Motumas, anot NBA skautų, stokoja jėgos ginantis „vienas prieš vieną“ baudos aikštelėje, dėl menkos sprogstamos jėgos kojose negali efektyviai dengti varžovų metimų. Galiausiai, australas pernelyg lėtai keičia judėjimo kryptį, dėl ko per savo karjerą susidurdavo su problemomis pikenrolo bei pagalbos situacijose.

B.Motumas nebus visiškai „žalias“ vidurio puolėjo pozicijoje. Šiame amplua jį buvo galima išvysti Australijos pirmenybėse, kai praėjusiame sezone jis vilkėjo Adelaidės „36ers“ marškinėlius.

Tai buvo rezultatyviausia Australijos čempionato komanda, kuri žaidė labai greitai ir primityviai. Ji vidutiniškai pelnydavo 88,9, tačiau į savąjį krepšį praleisdavo 85,7 taško. Ne kartą varžovai į „36ers“ krepšį įmesdavo 100 arba daugiau taškų.

Negalima teigti, kad B.Motumas buvo pagrindinė spraga „36ers“ gynyboje, tačiau tai, kad australas „centru“ žaidė komandoje, kuriai gynyba pernelyg nerūpėjo, daug ką sako.

Jis ne tik nepasižymi fizinėmis galimybėmis sėkmingai gintis, tačiau turėtų stokoti ir teisingų gynybinių įpročių: kada, kur ir kaip užsiimti poziciją, kokiose situacijose padėti komandos draugams, kaip sėkmingai gintis „vienas prieš vieną“ baudos aikštelėje.

35-erių metų Robertas Javtokas, kuriam, labai tikėtina, teks išgyventi dar vieną Europos čempionatą ir varginančią vasarą, bus vienintelis tvirtas ramstis vidurio puolėjo pozicijoje.

Jei sezono metu R.Javtokas susidurtų su sveikatos problemomis, „Žalgirio“ krepšį saugotų vienintelis B.Motumas, kurio vidurio puolėjo pozicijoje neįsivaizdavo nei NBA komandų skautai, nei Australijos rinktinės trenerių štabas.

Vietoje australo, kuris yra išties solidus sunkusis kraštas, dažnai pranokstantis savo tiesioginius oponentus greičiu, universalumu puolime ir aktyvumu aikštelėje, „Žalgiriui“ derėjo ieškoti aukštaūgio, kuriam „centro“ pozicija nebūtų tokia svetima.

Hanlanas

Antroji klaida: O.Hanlano įsigijimas ir M.Pocius – lengvajame krašte

Kai „Žalgiris“ įsigijo M.Pocių, daugelis tikėjosi, kad į Lietuvą sugrįžęs 29 metų 196 cm ūgio gynėjas taps į Kazanės „Unics“ išvykusio Artūro Milaknio pamaina. „Žalgirio“ vadovai galvojo kitaip. Klubas pasirašė sutartį su Olivier Hanlanu, kurio atvykimas M.Pocių turėtų pastumti į jam neįprastą poziciją, o kanadietis turėtų sustiprinti ir taip pajėgią įžaidėjų grandį.

Nacionalinėje koledžų atletų asociacijoje (NCAA) O.Hanlanas žaidė komandoje, kurioje jis gerokai išsiskyrė savo individualiais sugebėjimais. Visas Bostono koledžo ekipos žaidimas sukosi apie šį kanadietį, tačiau rezultatyvus jo žaidimas įtakos rezultatams neturėjo.

Pastaruosius dvejus metus su O.Hanlanu priešakyje Bostono koledžo komanda vilkosi vienos stipriausių turnyre ACC konferencijos dugne, viso per 36 rungtynes su konferencijos varžovais iškovojusi vos 8 pergales.

Paskutiniais metais NCAA O.Hanlanas pateko į simbolinį geriausių konferencijos krepšininkų penketuką. Savo komandoje jis buvo neabejotinas lyderis, tačiau didelio įspūdžio NBA skautams nepaliko. Naujokų biržoje jį 42 šaukimu pašaukė Jutos „Jazz“ klubas. Vasaros lygoje O.Hanlanas pasirodė labai blankiai ir taip liko už pajėgiausios planetos krepšinio lygos borto.

Kanadietis gali atsiskleisti Europos krepšinyje, nes tam turi reikiamus įgūdžius. Tačiau jis nėra tas žaidėjas, kurį galima būtų pirkti kaip būsimą komandos lyderį.

O.Hanlano pasirinkimas atrodo keistokai, nes jo antroji pozicija yra įžaidėjo. Kaip žinia, „Žalgirio“ komandoje ši grandis yra bene pajėgiausia.

Žinant, kad LKL čempionai turi ribotus finansinius išteklius, kur kas logiškiau būtų atrodęs atakuojančio gynėjo, kuris gali žaisti lengvuoju krašto puolėju, pirkimas. Toks krepšininkas užpildytų didžiausias spragas perimetro linijoje. Taip pat M.Pociui nereikėtų adaptuotis prie jam neįprastų žaidimo sąlygų.

Su O.Hanlano įsigijimu „Žalgirio“ lengvojo krašto pozicija atrodo labai pažeidžiama. Nors Edgaras Ulanovas įrodė, kad yra solidus gynybinis „trečiasis“ numeris, jį keičiantis Vytenis Lipkevičius didelio pasitikėjimo nekelia. LKL čempionai tikriausiai deda dideles viltis į M.Pocių ir į jo gebėjimus žaisti lengvuoju kraštu. Tačiau ar jis yra tikrai tas pasirinkimas, kuris leistų komandos gerbėjams jaustis patogiai?

M.Pocius turėtų nusileisti centimetrais varžovų lengviesiems kraštams. Jis taip pat niekada karjeroje nepasižymėjo išskirtiniais gynybiniais sugebėjimais.

Javtokas

„Žalgiris“ – pažeidžiamas ir labai priklausomas nuo varžovų

LKL čempionų sprendimai šią vasarą ne tik kardinaliai pakeis šios komandos žaidimo braižą, tačiau ir pavers ją labai priklausomą nuo keleto faktorių.

„Žalgiris“ tikriausiai remsis kur kas greitesniu žaidimu ir bus priverstas orientuotis į puolimą, nes įsigyti krepšininkai ir netektys gerokai sumenkino šios komandos gynybinį potencialą.

Galimybės gynyboje dar labiau sumažės tada, kai Eurolygoje kauniečiams teks rungtyniauti prieš aukštesnes komandas. Ypatingai tas, kurios turi grėsmingas priekines linijas.

Kai LKL čempionams teks ieškoti būdų, kaip gintis nuo Barselonos „Barcelona Lassa“ (Ante Tomičiaus, Justino Doellmano, Shane'o Lawalio, Samardo Samuelso), Atėnų „Panathinaikos“ (Miroslavo Raduljicos, Ognjeno Kuzmičiaus, Jameso Gisto, Antonio Fotsio) ar Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Anthony Randolpho, Kirilo Fesenkos, Briano Randle'o) priekinių linijų, ieškoti išteklių savo aukštaūgių grandyje gali būti labai sudėtinga.

Kitas faktorius – sveikata. Apie tai kalbėti nesinori, tačiau būkime realistais.

Veteranas R.Javtokas, kuriam gali tekti labai didžiulis krūvis (jei B.Motumas „centro“ pozicijoje nepasiteisintų) gali patirti traumą. Tada „Žalgirio“ krepšį nuo minėtų vidurio puolėjų (A.Tomičiaus, S.Samuelso, M.Raduljicos, O.Kuzmičiaus, K.Fesenkos) gintų australas, apie kurio gynybinius sugebėjimus jau kalbėjome.

Pastaruosius keletą metų įvairių sveikatos problemų turėjo ir M.Pocius. Jo iškritimas ir taip silpną lengvojo krašto puolėjų grandį paverstų tokia, su kuria Eurolygoje sėkmingai rungtyniauti būtų sudėtinga.

„Žalgiris“ šią vasarą įsigijo du legionierius, kurie savo pagrindinėse pozicijose atrodo solidžiai, tačiau jų antrinės pozicijos – ne tos, kurių reikia komandai. B.Motumas niekada nebuvo laikomas galinčiu sėkmingai žaisti vidurio puolėju, o O.Hanlanas nėra lengvasis kraštas.

Neįprasti komandos komplektacijos sprendimai verčia stipriai abejoti tikslu peržengti Eurolygos „Top 16“ etapą. Na, bet „Žalgiris“ turi dar daug laiko įrodyti, kad abejojantys klysta.