R.Žvingilas: „Neveltui sakoma: futbolas yra pavojingiausia sporto šaka pasaulyje“

Klaipėdos „Atlanto“ treneris Rimantas Žvingilas prieš baigdamas karjerą, kaip pats sako, tapo širdininku. Jam buvo atliktas ne vienas elektrošokas, po kurio jis vis tiek grįždavo į futbolo aikštę ir toliau neatsisakė savo pomėgio.

Po Kęstučio Ivaškevičiaus nelaimės, R.Žvingilas buvo vienas pirmųjų, kuris aplankė savo draugą ligoninėje. Po to, su skaitytojais nusprendė pasidalinti savo išgyvenimais.

Su širdies problemomis pirmą kartą susidūriau sulaukęs 35 – erių. Eilinis žmogus turbūt būtų apalpęs, o mes sportininkai, į tokius menkniekius dėmesio niekada nekreipdavome. Tiesą sakant, aš jaučiausi taip gerai, kad net negalėjau įsivaizduoti, jog su manimi kažkas ne taip.

Karjeros metu, visada mėgdavau pasitikrinti savo pulsą. Po vieno pasibėgiojimo jo nebesugaudžiau. Nesupratau, kas vyksta, todėl nusprendžiau nuvykti į dispanserį. Padarė kardiogramą ir pasakė, kad man kritinė būklė.

Pabandė gydytojai atstatyti ritmą vaistais. Nepavyko. Tada nusprendė – atstatyti elektrošoku. Pažymėsiu, kad elektrošokas daromas tik tais atvejais, kai nuo širdies ritmo sutrikimo prabėga ne daugiau nei para. Jei laikotarpis ilgesnis, gali užsikišti kraujagyslės. O tada gero nelauk.

Tokiais atvejais gydytojai skystina kraują. Tačiau tai irgi yra pavojinga, nes bet koks įsibrėžimas, įsipjovimas gali baigtis nukraujavimu. Psichologiškai, tai yra žiaurus dalykas.

Prabėgus dviem mėnesiams aš grįžau į aikštę. Atrodytų, 35 metų vyras turėtų būti subrendęs ir nedaryti nesąmonių, bet.. aš grįžau. Po metų laiko man širdies ritmo sutrikimai pasikartojo. Dar vėliau – ir trečiąkart. Po to trečiojo karto susiradau profesorių Audrių Aidietį. Jis man surado židinį, kuris išprovokuoja širdį plakti neritmingai ir paprasčiausiai atliko prišaldymą.

Pasakysiu taip, kad iš pradžių būna baisu, o po to, kaip ir kitose gyvenimo situacijose, pripranti. Tą savo patirtį dabar bandau perteikti Kęstui.

Dabar jaunimas kemša papildus, neįsigilinę nei kas jų sudėtyje, nei kam jie reikalingi. Jiems svarbiausia, kad papildas būtų pigus. O iš tikro svarbiausia yra tai, kiek vienoje tabletėje yra kalio ar magnio. Sportininkams šie elementai yra tiesiog neišvengiami.

Įvertinkime tai, kokie šiais laikais greičiai ir kokia visų mūsų mityba? Kaip pasikeitė pačių traumų suvokimas? Juk anksčiau nutrūkę raiščiai, iš esmės, reikšdavo karjeros pabaigą, o operuojamas meniskas buvo kažkas baisaus. O dabar? Meniskas – tai tarsi rimtesnė sloga, o traumų pavadinimų atsiranda tokių, kokių anksčiau niekas nėra girdėjęs.

Neveltui yra sakoma, kad futbolas yra pavojingiausia sporto šaka pasaulyje. Kai kas iš tokio pasakymo juokiasi,  tačiau mirtingumas futbolo aikštėje didžiausias iš visų sporto šakų. Įsivaizduokite, kokį tempą turi išlaikyti organizmas per 45 minutes. Jis nespėja atsigauti, o reikia atbėgioti dar vieną tokį pat maratoną. Žiūrite Čempionų lygą – įsivaizduokite, koks yra krūvis ir kokia apkrova širdžiai. Ir visam organizmui.

Grįžkime prie Kęstučio. Aš apie jo nelaimę išgirdau Pakruojyje per antros lygos rungtynių pertrauką. Antrajame kėlinyje futbolo nemačiau. Vis galvojau apie tai, kad klinikinė mirtis dažniausiai baigiasi labai liūdnai.

Vakar perskaičiau, kad kažkur rungtynės prasidėjo be greitosios pagalbos automobilio. Kaip taip? Juk tai reikalinga dėl mūsų pačių saugumo. Ir nepriklauso, ar tu žaidi A lygoje, ar pirmoje, ar net antroje. O klubai tikrai tegul mažiau skundžiasi – dėl to jie tikrai nenubėdnės. Duok Dieve, kad medikų pagalbos tokiais klausimais daugiau neprireiktų, tačiau.. o jeigu.

Pirmadienį aš lankiau Kęstą ligoninėje. Net neatrodė, kad jis ką tik gimė antrą kartą. Juokėmės tiek, kad seselė paprašė užsidaryti duris. Suprantate, reanimacijos skyriuje ne visiems iki juokų.

Nors ne man apie tai spręsti, bet viliuosi, kad profesionalo karjerą jis pamirš. Tačiau dėl mėgėjiško pasibėgiojimo gali būti ramus. Kęstas keliauja į Vilnių, o netrukus grįš į normalų gyvenimą.