Ž.Urbonas: „Laiko klausimas, kada finansiškai pajėgesnius klubus guldysime ant šono“

Devintą vietą Lietuvos krepšinio lygoje užimantis Utenos „Juventus“ klubas šį sezoną pradėjo labai sunkiai. Vėliau pakeitė trenerį, pastebimai pagerino žaidimą, o jau rytoj gali užimti vietą tarp aštuonių stipriausių lygos komandų. Šiuo metu klubo sąskaitoje 5 pergalės ir 9 pralaimėjimai.

Apie pirmąją sezono dalį pasikalbėjome su „Juventus“ prezidentu“ Žydrūnu Urbonu.

Vertinimas. Yra komandų, kurios dar nežaidė nei su „Lietuvos rytu“, nei su „Žalgiriu“, tai sunkoka vertinti situaciją. Tačiau, jei žiūrėtume tik į save ir nekreiptumėm dėmesio į turnyro lentelę, tai mes prieš sezoną viską įsivaizdavome, kiek kitaip. Guodžia tik tai, kad mūsų komandos žaidimas akivaizdžiai gerėja. Kol kas užimame tik devintą vietą, tačiau mums trūksta vos vienos pergalės, kad būtume septinti.

Tikslas. Minimalus mūsų teigiamas pasiekimas būtų atkrintamosios varžybos, o maksimalus – šešta vieta. Mes šį tikslą užsibrėžėme dar prieš sezoną ir mes jo siekiame.

Klaidos. Visų pirma, nepataikėme su treneriu. Negaliu sakyti, kad Vitoldas Masalskis kažko nepadarė ar kažką blogai padarė. Tiesiog šio trenerio filosofija nesutapo su komandos. Toliau Ernestas Ežerskis – nesinori jo nei kaltinti, nei ką. Jis nėra prastas žaidėjas, tiesiog nesugebėjo įsilieti į kolektyvą ir padaryti tai, ko prašė treneriai.

Viso sezono metu vyksta didžiulis darbas – tai atspindi ir pastarųjų rungtynių rezultatuose. Dabar kaip lygūs su lygiais žaidžiame su dviem–trim kartais finansiškai pajėgesniais klubais. Manau, tik laiko klausimas, kad juos paguldysime ant šono.

Trenerio pasikeitimas. Pasikeitus treneriams, visada įvyksta teigiami pakitimai. Nereikia toli žiūrėti: mes su nauju treneriu laimėjom dvejas rungtynes iš eilės, „Dzūkija“ laimėjo, „Lietuvos rytas“ taip pat laimėjo. Prie naujo trenerio žaidėjams nukrenta įtampa, nes juk treneriai paprastai keičiami todėl, kad netenkina rezultatai.

Kalbant apie Virginijaus Sirvydžio atėjimą, kadangi jis buvo metikas, tai jis ir žaidėjams davė laisvę mesti bet kada iš bet kurios situacijos. Tas pasikeitimas nebevaržo žaidėjų ir jų pačių laisvės.

Išskirtinės rungtynės. Neigiama prasme įstrigo du pralaimėjimai. Visų pirma, išvykoje „LSU-Atletui“ ir namuose po pratęsimo „Neptūnui“. Tų rungtynių mes pralaimėti neturėjome teisės – ypač prieš „Neptūną“, nes pergalę laikėme savo rankose. O teigiame prasme įsiminė pergalė Kėdainiuose prieš „Nevėžį“.