Šuolininkas į aukštį R.Stanys: „Jei kas pagerins pasaulio rekordą, jis išsilaikys 1000 metų“

Europos lengvosios atletikos čempionatas. Trečiam bandymui įveikti 2,33 m aukštį ruošiasi geltonai žalia apranga dėvintis lietuvis. Sportininkas įsibėgėja, šoka, tačiau kartelė nukrenta. Lengvaatletis pakyla nuo čiužinio ir ploja žiūrovams – iš čempionato jis grįš su sidabro medaliu ant kaklo.

Taip 2012 metų Senojo žemyno čempionatas Helsinkyje (Suomija) susiklostė geriausiam Lietuvos šuolininkui į aukštį Raivydui Staniui. Stovykloje Portugalijoje šiuo metu esantis sportininkas intentyviai ruošiasi naujam sezonui bei svarbiausiam jo startui – Europos čempionatui Ciuriche.

Žiemos sezono metu R.Stanys įspūdingų rezultatų nepasiekė. Tiksliau – iš viso nedalyvavo jokiose varžybose. To priežastis – stovykloje Pietų Afrikos Respublikoje patirta trauma.

„Gruodžio mėnesį stovykloje buvo paskutinis pasirengimas prieš žiemos sezoną ir likus kelioms dienoms iki jos pabaigos, krūvio neatlaikė koja bei truputį užspazmavo. Nebuvo kažkokių raumenų įplyšimų, bet tiesiog reikėjo poilsio. Iki tol jaučiausi labai gerai. Labai norėjau pagerinti Lietuvos rekordą ir tikėjau, jog tą galiu padaryti. Truputį per daug dirbau, nes to noro pasiekti gerą rezultatą buvo daug, – sakė R.Stanys. – Dėl kojos praleidau visą sezoną, o po to atsistatinėjau. Ačiū Dievui, masažuotojas Kostas Medvedevas koją sustiprino per savaitę.“

Vasaros sezonui R.Stanys pradėjo ruoštis stovyklose Portugalijoje ir Palangoje, kuriose buvo akcentuojamas fizinis pasirengimas. Antradienį sportininkas išvyko į dar vieną treniruočių stovyklą Portugalijoje, tačiau joje jau dirbama stadione.

„Geriausią formą tikiuosi įgyti Europos čempionate. Pirmos sezono varžybos turbūt bus IAAF „World Chalalenge Beijing“ gegužės 21 dieną, – pasakojo šuolininkas į aukštį. – Bus matyti, kaip seksis vasarą. Pasiruošęs esu neblogai, bet ir konkurencija šuoliuose į aukštį yra padidėjusi. Atsirado daug naujų varžovų, yra daug lygiaverčių priešininkų. Kas psichologiškai geriau atlaikys bei kas geriau bus pasiruošęs, tas ir laimės.“

Lygiaverčių varžovų R.Staniui Lietuvoje nėra. Praėjusią vasarą jis peršoko 2,28 m, o antro geriausio sezono rezultato savininkas Adrijus Glebauskas įveikė net 13 cm mažiau.

„Žiemos sezoną praleidau, nežinau, kaip kiti pasiruošė. Gerai būtų, jog atsirastų koks nors konkurentas. Tada būtų ir man įdomiau. Labai sunku, kai visas varžybas pralauki ir paskui šokinėji vienas. Nėra su kuo kovoti, nėra to adrenalino, todėl ne tiek ir stengiesi. Tarptautinėse varžybose turi stengtis iš visų jėgų. Aišku, stengiesi ir Lietuvoje, bet labai sunku psichologiškai vienam šokinėti. Dažniausiai būna, jog 2 m yra pradinis aukštis, o aš pradedu 2,10 m, kai kiti baigia.“

Asmeninis R.Stanio rekordas buvo pasiektas „sidabriniame“ Europos čempionate. Trenerių Algirdo Baranausko ir Audros Gavelytės auklėtiniui priklauso antras rezultatas Lietuvos istorijoje – 2,31 m. Šalies rekordo autorius yra Rolandas Verkys, 1991 metais įveikęs didmeistrišką 2,34 m aukštį. Galbūt treniruočių metu R.Staniui yra tekę peršokti daugiau?

„Treniruotėse mažiau šokinėjame. Nesu peršokęs net asmeninio rekordo. Varžybose stengiuosi  parodyti viską, ką galiu, o jei tą daryčiau ir treniruotėse, tai atsirastų didesnė traumų tikimybė. Per treniruotę daugiausiai esu peršokęs 2,25 m.“

Nors laimėti bronzos apdovanojimą Londono olimpinėse žaidynėse pakako peršokti 2,29 m, pernai Maskvoje vykusiame pasaulio čempionate prizininkų trejetas įveikė bent 2,38 m aukštį. Itin įspūdingus rezultatus demonstruoja ukrainietis Bogdanas Bondarenko, kuris praėjusią vasarą dukart peršoko į 2,41 m aukštį iškeltą kartelę. Per visą istoriją aukščiau šoko tik du sportininkai – kubietis Javieras Sotomayoras (2,45 m) bei švedas Patrikas Sjobergas (2,42 m).

„Su B.Bondarenko teko bendrauti ne kartą. Jis – paprastas, draugiškas. Daug šuolininkų į komercines varžybas važiuoja be trenerių, todėl kartu valgo, sportuoja, ruošiasi varžyboms, o konkurencija būna laikoma nebent savyje“, – sakė R.Stanys.

„Kas svarbiau – pasaulio rekordas ar olimpinis auksas? Turbūt pasaulio rekordas, nes tai yra istorija. Pasaulio rekordas yra toks aukštas, jog jį pagerinus, niekas 1000 metų jo nebepagerintų (juokiasi – aut. past.). Šiaip tiek olimpinis auksas, tiek rekordas yra svarbūs. O geriausia būtų per olimpiadą pagerinti pasaulio rekordą (juokiasi – aut. past.).“

Lengvaatletis tikina, jog kitų šuolininkų startus atidžiai stebi bei analizuoja.

„Stebiu daugumą šuolininkų į aukštį, kartais net parsisiunčiu video. Analizuoju, kaip jie atlieka šuolį. Aišku, nepadarysi taip, kaip daro jie, nes kiekvieno technika gali būti skirtinga. Tačiau pagrindai – įsibėgėjimas ir atsispyrimas – tie patys. Yra techninių detalių, pavyzdžiui, vienas tiesiog bėgdamas pašoks, o kitas dar kitaip darys. Pasižiūriu varžovų šuolius, kad neatsilikčiau. Vis dėlto esu patenkintas savo technika.“

Treniruočių stovykla Portugalijoje vyks iki gegužės 6 d.