Lietuvos futbole šviesus rytojus? Toli gražu ne (10)

Norėtųsi pozityvo. Nuoširdžiai. Tačiau į galvą lenda tik pesimistinės mintys. Sovietinė nomenklatūra mūsų futbole taip giliai yra įleidusi šaknis, kad artimiausiu metu gero nelauk. Artimiausiu metu. Kas tas „artimiausias metas“ paklausite kai kuris jūsų? Nežinau. Gal penkeri metai, gal dešimt, gal kol užaugs nauja savarankiška karta. Nežinau.

Vakar Kaune buvo surengti „Masinio futbolo asociacijos“ prezidento rinkimai, kuriuose dalyvavo vienas šviesiausių LFF protų Vaidotas Rastenis bei sovietinio plauko funkcionierius, pagrindinis Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidento rinkimų herojus Anatolijus Stecenko. Spėkite, kuris laimėjo?

Tikrai taip. Tai ne Vaidotas Rastenis.

Tikiu, kad daugeliui tos pavardės nelabai ką sako, tai pabandysiu paaiškinti šiek tiek vaizdžiau. Vaidotas – tarsi Arvydas Sabonis (futbole tokio gero pavyzdžio taip greit nesugalvoju); Anatolijus – Mindaugas Lekerauskas. Iš šio dueto turi būti išrinktas geresnis krepšininkas. Po rinkimų paaiškėja, kad geresnis krepšininkas yra Mindaugas Lekerauskas.

Taip ir čia. Vaidotas, pasakysiu nei kiek nepagražindamas, per pastarąjį dešimtmetį buvo vienas iš kokių trijų geriausių visos federacijos darbuotojų. Masinio futbolo programos veikė nepriekaištingai, pati asociacija buvo viena stipriausių visoje federacijoje, tačiau akivaizdu, kad kai kam to maža. Prezidentu išrinktas žmogus iš kito pasaulio.

Kodėl? Tikėtina, kad rinko tokie pat sovietiniai palikuonys, kurie, gink Dieve, futbole bijo pasikeitimų, nes anie neteks darbo. Jiems futbolas yra toli gražu ne pirmoje vietoje. Net ne antroje. Ir net ne trečioje. Jiems svarbiausi yra jie – tie, kurie įsivaizduoja futbolui atidavę visą gyvenimą, nors iš esmės jie iš futbolo tik duoną visą gyvenimą valgė, o pats gyvenimas judėjo sava vaga.

Tie sovietiniai palikuonys yra baisus dalykas. Turiu omeny, ne vieną dešimtmetį dirbančius futbolo labui. Tik bėda, kad to labo siaubingai jau mažai.

Reziumė: pralaimėjęs asociacijos prezidento rinkimus, Vaidotas Rastenis metė darbą LFF. Neabejoju, kad jis atras save kitoje srityje, o Lietuvos futbolas spyrė sau dar vieną pendelį. Smūgis buvo labai tikslus.

P.S.: kaip vienas ir tas pats žmogus gali būti dviejų asociacijų nariu? Jau minėtuose Šiauliuose jam skirta vieta, o čia dar ir prezidento postas. Paprastais žodžiais kalbant, A.Stecenko jau dabar turi du balsus artėjančiuose LFF prezidento rinkimuose. Keista? Kaip viena buvusi ministrė pasakytų: „baikit, nemanau“.

Ir dar. Šioje vietoje labai tinka FIFA narių federacijų plėtros vadovės Evos Pasquier žodžiai: „Lietuvos futbolo įstatai sukurti tinkamiems žmonėms, o ne futbolui vystyti“.