Vietoje JAV rinktinės Lietuvą pasirinkęs L.Washco: „Tie prisiminimai išliks visam gyvenimui ir jie yra neįkainojami, o sušukus „Vardan Tos“ – užplūsta didžiausias adrenalinas, kokį esu patyręs gyvenime“ (11)
Lukas Washco | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.
Vos 16 metų Lietuvos U-18 ledo ritulio rinktinėje 2017 metų pasaulio IIA diviziono čempionate debiutavęs Lukas Washco greitai tapo vienu svarbiausių žaidėjų ir vienu emocinių lyderių. Jau pirmame čempionate Korėjoje L.Washco per penkerias rungtynes pelnė du įvarčius, o Lietuvos aštuoniolikmečių rinktinė iškovojo bronzos medalius.
Po metų L.Washco jau buvo kviečiamas ne tik į U-18 rinktinę, tačiau savo vietą rado ir tarp vyresnių, U-20 rinktinėje.
Savo amžiaus čempionate IIA divizione Taline L.Washco, kartu su Martynu Griniumi, vedė Lietuvos Rinktinę link aukso ir tik itin apmaudus pralaimėjimas rezultatu 2:3 Didžiosios Britanijos ledo ritulininkams paliko lietuvius su sidabro medaliais. Tame čempionate L.Washco per penkerias rungtynes pelnė 5 įvarčius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus bei buvo tarp rezultatyviausių čempionato žaidėjų.
Vėliau L.Washco laukė U-20 IB diviziono turnyras, dar kitais metais IIA diviziono U-18 ir U-20 turnyruose L.Washco rinko po 8 rezultatyvumo taškus ir vėl buvo vienas komandos lyderių, o šiais metais Vilniuje vykstančiame pasaulio IIA diviziono U-20 čempionate per dvejas rungtynes pats dar nėra pasižymėjęs, tačiau rezultatyviu perdavimu prisidėjo prie vieno iš įvarčių
Dar tada, kai L.Washco buvo 15 metų, viskas galėjo pasisukti kita linkme, tačiau ledo ritulininkas priėmė galbūt ir ne itin populiarų sprendimą – pasirinko Lietuvą vietoje JAV. Tokio sprendimo jis niekada nesigailėjo, o emocijų, patirtų jau šeštą kartą užsivelkant įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinės aprangą, neiškeistų į nieką.
„Žaisti nacionalinėje rinktinėje yra nuostabus laikas, nes praktiškai visi žaidėjai kartu rungtyniaujame nuo pat vaikystės. Kai 2014/15 m. sezone žaidžiau „Geležiniame vilke“, aš iš tiesų išmokau šio žaidimo paslapčių. Andrius Jadkauskas buvo vienas geriausių trenerių, kuriuos aš turėjau, o daugelis vyrukų iš Lietuvos U-20 rinktinės tik dėl jo dabar žino, kaip žaisti ledo ritulį.
2015/16 m. sezone aš patekau į JAV žaidėjų tobulėjimo stovyklą, o kitais metais, kuomet U-18 rinktinė turėjo žaisti čempionate Korėjoje, sulaukiau pasiūlymo užsivilkti Lietuvos komandos aprangą ir nuo tada nebuvo kito kelio. Aš tikrai nesigailiu savo sprendimo, nes visi tie prisiminimai iš įvairaus amžiaus Lietuvos rinktinių išliks mano atmintyje visam gyvenimui, o tokie prisiminimai yra neįkainojami. Kai po pergalių mes giedame Lietuvos himną ir visi sušaukiama „Vardan Tos“, tada užplūsta didžiausias adrenalinas, kokį tik aš esu kada nors pajautęs“, – portalui „Sportas.lt“ sakė L.Washco.
Kiek daug Lukas turi sąsajų su Lietuva?
„Mano mama yra lietuvė. Ji užaugo Kaune ir dar dabar mano visa lietuviška šeima gyvena šioje šalyje. Kai man buvo 10 metų, mama ir patėvis paliko JAV ir išvyko gyventi į Lietuvą. Nors Filadelfija yra mano tikrieji namai, tačiau Europoje – Vilnius yra mano miestas ir viena iš mėgstamiausių vietų kelionėms. Man nėra sunku bendrauti su lietuviais, nes patikėsite ar ne, tačiau suprantu beveik viską, kas kalbama lietuviškai. Aš gyvenau Lietuvoje ketverius metus ir laikau tai savo namais“, – sakė L.Washco.
Ledo rituliu L.Washco susidomėjo būdamas vos 4-erių metų amžiaus, o pagrindinis to iniciatorius buvo jo tėtis.
„Man buvo 4-eri, kai mano tėtis užsimanė, kad aš žaisčiau ledo ritulį. Tėtis buvo mano treneris ir pats didžiausias įkvėpimas žaisti šį sportą. Jis išmokė mane visų pagrindų ir buvo vienas iš geriausių trenerių, kokius tik aš esu turėjęs. Tik dėl tėčio visi mūsų šeimos vyrai yra ledo ritulininkai“, – sakė L.Washco.
L.Washco U-18 ir U-20 rinktinėse yra įmušęs jau 15 įvarčių ir atlikęs 14 rezultatyvių perdavimų, kurie ir yra pats mėgstamiausias Luko žaidimo elementas.
„Rezultatyvūs perdavimai yra mano mėgstamiausias dalykas. Man labai patinka padėti komandos draugams ir ypatingai tada, kai žaidžiu su tokiais gerais žaidėjais kaip Timonas Mažulis ar Martynas Grinius“, – pasakojo L.Washco.
Už bet kokius rezultatyvumo taškus ir asmeninius apdovanojimus L.Washco visada svarbiau yra komandiniai rezultatai. Jeigu pralaimi komanda, jis ne tik yra tas, kuris rūbinėje dėl to išgyvens labiausiai, tačiau tas pralaimėjimo kartėlis jį pasivys ir namuose ar viešbutyje, kur bus itin sunku užmigti.
„Nesvarbu kur aš žaidžiu ar kas vyksta, visada komanda yra pirmoje vietoje. Mano komanda yra mano šeima ir tai niekada nepasikeis. Esu emocingas todėl, kad labai, labai, labai nemėgstu pralaimėti. Net negaliu apsakyti, kaip labai aš to nemėgstu“, – sakė L.Washco. „Po pralaimėjimų miegoti būna labai sunku. Praktiškai aš ne tik tada nepasiekiau pergalės, tačiau ir prarandu miegą“.
2018 m. pasaulio IIA diviziono U-18 čempionate L.Washco demonstravo solidų žaidimą, tačiau jį ilgą laiką kamavo laiko tarp JAV ir Europos skirtumo problemos. Tokios problemos žaidėją pasivijo ir prieš šį čempionatą, tačiau tokias „menkas“ bėdas ledo ritulininkas veja toli ir sako, kad turėtų įvykti kur kas didesni dalykai, jog jį sustabdytų.
„Man vis dar yra šioks toks „jet lag‘as“ (liet. laiko juostų pakeitimo sindromas), tačiau kiekvieną kartą, kai einu ant ledo dėl savo šalies, atiduodu 110 proc. savęs ir visiškai nėra svarbu, koks esu pavargęs. Turėtų lūžti abi kojos, kad nuo to mane sustabdytų“, – sakė L.Washco.
L.Washco yra tas žaidėjas, kuris po kiekvieno įvarčio prieis prie jį pelniusio viso penketo narių ir padėkos. Prieš išeinant ant ledo jis paragins kovoti kiekvieną komandos draugą, sutrenks pirštinėmis ir pamėgins užkurti tą gerą emocijų bangą, kurios taip reikia ant ledo.
Kaip pasakojo pats Lukas, anksčiau ant ledo jis nevengdavo persimesti aštresniais žodžiais su varžovais, o tai kainuodavo labai brangiai – vietoje to, kad praleistų laiką aikštelėje padėdamas komandai, jis dažnai sėdėdavo ant nubaustųjų žaidėjų suolelio. Su metais Lukas keitėsi, vietoje konfliktų su varžovais jis savo energiją skiria komandos draugų paraginimui ir palaikymui. Visgi nesitikėkite, kad varžovas nieko neišgirs, jeigu jis užgaulios Luką ar komandos draugus.
„Kai buvau jaunesnis, gaudavau labai daug baudos minučių už tai, kad aikštelėje kalbėdavau daug negražių dalykų. Aš labai stengiausi, kad daugiau to nedaryčiau, tačiau galiu prižadėti jums, jeigu kažkas su manimi ar komandos draugais kalbės taip, kaip neturi teisės kalbėti, jie gaus iš manęs atsaką“, – sakė L.Washco. „Aš tiesiog noriu padėti komandai geriausiu būdu, kokiu tik galiu. Aš negaliu būti ant nubaustųjų žaidėjų suolelio, kur komandai negaliu niekuo padėti“.
L.Washco yra prisiekęs Filadelfijos „Flyers“ komandos gerbėjas į kurios rungtynes vaikšto nuo ketverių metų amžiaus. Jis domisi visa NHL lyga, tačiau ar ledo ritulys yra visas Luko gyvenimas? Kaip atrodo jauno žaidėjo diena?
„Atsikeliu, einu į mokyklą, sporto salę, pabūname su mergina ir tuomet einu į ledo areną“, – pasakojo 18-metis L.Washco. „Dabar manęs laukia apsisprendimų metas. Mokyklą baigsiu jau sausio 22-ą dieną. Kai grįšiu namo po čempionato, turėsiu apie 6 dienas mokyklos ir tuomet bus diplomų įteikimas. Tada aš susirasiu darbą ir žaisiu ledo ritulį iki pat sezono pabaigos. Per šį laikotarpį turiu nuspręsti, ką noriu daryti kitais metais“.
Sprendimą Lukui bus priimti itin nelengva. Kaip pasakojo pats ledo ritulininkas, jis yra patyręs ne vieną smegenų sukrėtimą, kurie gali pakoreguoti ateities planus.
„Aš esu patyręs labai daug smegenų sukrėtimų, jau dabar turbūt kokius 5 ar 6. Šį sezoną dėl to aš praleidau 2 su puse mėnesio ir norėjau būti tikras, kad būsiu sveikas šiam turnyrui – nėra geresnio jausmo nei tada, kai vilkiu Lietuvos rinktinės marškinėlius. Bus tikrai sunku priimti sprendimą, nes jis keis beveik visą gyvenimą“, – sakė L.Washco. „Dabar aš negaliu dar pasakyti, ar ledo ritulys bus mano ateitis. Aš privalau pirma tai pasiekti. Tačiau galiu jums pasakyti, kad ledo ritulys man yra viskas“.
L.Washco rungtynėse su Didžiąja Britanija pirmame kėlinyje po susidūrimo su varžovu pavojingai krito ant ledo ir kurį laiką ant jo gulėjo. Padedamas komandos draugo ir gydytojo, Lukas paliko aikštelę, tačiau į ją sugrįžo jau antrame kėlinyje. Deja, trumpai pažaidus, ledo ritulininką pradėjo pykinti, todėl rizikuoti nebebuvo galima dėl galimo smegenų sukrėtimo. Visgi per laisvą dieną Lukas apsilankė pas gydytojus, kurie galėjo nuraminti tiek Lietuvos rinktinę, jos gerbėjus, tiek ir patį Luką – smegenų sukrėtimo nėra, todėl jis yra pasiruošęs ketvirtadienio dvikovai su Serbija.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
