A.Novikovas: apie pirmą pusmetį Lenkijoje, dramatišką sezono pabaigą ir norą žaisti stipresnėje lygoje interviu
Arvydas Novikovas | Organizatorių nuotr.
26-erių metų krašto puolėjo pozicijoje žaidžiantis Arvydas Novikovas sausio mėnesį prisijungė prieš Balstogės „Jagiellonia“ klubo ir su juo pasirašė trejų metų sutartį. Vokietijos „Bundesliga 2“ pirmenybių atsarginių suolą palikęs lietuvis prisijungė prie savo tautiečio Fedoro Černycho.
Visgi A.Novikovo karjeros pradžia „Ekstraklasa“ lygoje nebuvo lengva. Lietuvis iš pradžių taip pat rungtynes pradėdavo ant suolo ir treneris jam daug minučių nesuteikė.
Tačiau praėjus kuriam laikui, A.Novikovas įrodė savo vertę, užsitarnavo trenerio pasitikėjimą ir per pusmetį sugebėjo įmušti 3 įvarčius. Vienas iš jų tapo „sidabriniu“, kadangi paskutiniame sezono mače prieš Poznanės „Lech“, lietuvis žengė į aikštę po keitimo ir pelnė paskutinį mačo įvartį, po kurio rezultatas tapo 2-2. Šios lygiosios leido „Jagiellonia“ klubui pirmą kartą istorijoje užimti antrą vietą Lenkijos čempionate, nors iki pirmosios vietos ir čempionų vardo reikėjo tik dar vieno įvarčio.
„Po rungtynių su „Lech“ mūsų persirengimo kambaryje nebuvo jokios euforijos ir tik tyli tyla. Niekas negalėjo mėgautis sėkme, bet jau po valandos mes buvome ant podiumo“, – ilgą interviu su „Jagiellonia“ klubo puslapiu pradėjo A.Novikovas.
Ar jautiesi svariai prisidėjęs prie neseniai pasibaigusio sezono pabaigos? Tavo įvartis rungtynėse su „Lech“ išplėšė lygiąsias 2-2 ir padėjo klubui pirmą kartą istorijoje užimti antrą vieta.
- Aš tikrai nesijaučiu kaip herojus. Žinoma, komandos draugai juokauja, kad šis įvartis buvo pats vertingiausias ir mano futbolo bateliai yra verti antrosios vietos. Tačiau aš negalvoju, kad fanai atsimins, kas tai laimėjo. Aš tiesiog užbaigiau komandos ataką, kurią sukūrė visa komanda. Taigi, šis įvartis buvo visos komandos darbas.
Ką jautei po savo įvarčio?
- Po įvarčio mes tiesiog greitai padėjome kamuolį į aikštės centrą, nes dar tikėjomės įmušti pergalingą įvartį. Žinojome, kad „Legia“ sužaidė lygiosiomis 0-0, todėl pergalė mums būtų padovanojusi titulą. Gaila, bet to pasiekti nepavyko.
A.Novikovo įvartis į „Lech“ vartus:
Kokios emocijos užplūdo po finalinio švilpuko. Ar jautėte džiaugsmą, ar nusivylimą?
- Iškart po rungtynių pasijautė didžiulis nusivylimas. Visi jautėmės taip pat. Rūbinėje buvo visiška tyla, niekas nieko nekalbėjo. Tada į rūbinę atėjo prezidentas ir liepė mums pakelti savo galvas. Jis net bandė dainuoti, bet mes buvome pikti. Mes neišnaudojome puikios progos tapti čempionais. Tik po valandos mes supratome, kad 87 minutę dar buvome ketvirtoje vietoje, bet sugebėjome finišuoti antri. Tai pakėlė mūsų nuotaiką, nors žinoma, kad mes bandėme iškovoti titulą.
Po rungtynių jūsų laukė šventė miesto centre. Ar savo gyvenime jau buvai patyręs kažką panašaus?
- Taip, Škotijoje mes buvome iškovoję taurę. Finalas taip pat buvo labai karštas ir tą pergalingą finalą atsiminsiu visą savo gyvenimą. Po jo buvome miesto centre, fanai dainavo dainas. Tai yra nuostabus prisiminimas, bet gaila, kad tokią šventė sugadino lietus.
Kai tu atvykai į klubą, Fedoras Černychas sakė, kad tu esi trūkstamas elementas šiam klubui, norint laimėti titulą. Tačiau savo karjerą čia pradėjai ant atsarginių suolo. Ar dėl to buvai piktas?
- Žinoma, kad buvau nelaimingas. Aš nežaidžiau ir mane tai erzino. Aš atvykau iš Vokietijos, kurioje taip pat sėdėjau ant suolo, į Lenkiją, kuri irgi sėdėjau ant suolo. Buvau piktas ant trenerio Michalo Probierzo, nors jį laikau puikiu treneriu. Mes daug kalbėjomės apie šią situaciją, aš jam pasakiau ką jaučiu ir jis žinojo mano nuomonę. Aš jaučiau sportinį pyktį, nes maniau, kad nusipelniau daugiau šansų. Jaučiu, kad dabar turėčiau daugiau šansų žaisti startinėje sudėtyje, tačiau klube pasikeitė treneris ir aš turiu jam tai įrodyti. Žinoma, kad visi nori žaisti ir visi nori patekti į startinę sudėtį. Kai kurie dėl to rodo savo pyktį. Man taip daryti nepatinka. Aš savo vertę noriu įrodyti aikštėje. Visgi, būnant tokioje situacijoje yra sunku šypsotis.
Pavasarį tu įmušei tris įvarčius, bet jie visi buvo labai svarbūs. Iš viso tavo įvarčiai mums padovanojo keturis taškus, be kurių mes nebūtume tapę vicečempionais. Ar jauteisi ypatingai prisidėjęs prie komandos pasiekimo?
- Pirmiausia, prie to prisidėjo visa komanda. Taip buvo tiek Liubine, tiek Balstogėje, kai aš sulaukiau puikių perdavimų iš Sheridano ir Swiderskio. Aš tiesiog atsidūriau laiku ir vietoje bei atlikau savo darbą. Tik Kelcuose aš nusprendžiau smūgiuoti iš toli, todėl tą įvartį pats ir sukūriau. Praėjusį sezoną mūsų didžiausia stiprybė buvo komanda. Mes buvome vieningi ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Kiekvienas gelbėtų kiekvieną, net jei reikėtų šokti į ugnį.
A.Novikovo įvartis į „Zaglebie“ vartus:
Tai ko pritrūko laimėti čempionatą?
- Šiandien, praėjus jau kelioms savaitėms po čempionato pabaigos, aš galvoju, kad buvo tiek daug teisėjų klaidų ne mūsų naudai. Žinoma, kad mūsų žaidime nebuvo viskas puiku ir aš manau, kad mūsų likimas kovoje dėl titulo buvo nuspręstas Gdanske. Tų rungtynių pradžioje turėjome puikių progų ir galėjome įmušti, bet tada praleidome du įvarčius ir po jų atsitiesti nesugebėjome. Grįžtant prie teisėjų klaidų, paskutinėse sezono rungtynėse prieš „Lech“ teisėjas neužfiksavo akivaizdaus žaidimo ranka „Lech“ baudos aikštelėje. Įdomu tai, kad teisėjai taip neklysta, kai žaidžia „Legia“. Dar vienas farsas buvo kasmetiniai „Ekstraklasa“ apdovanojimai. Kaip įmanoma, kad vicečempionai negavo nei vieno apdovanojimo? Juk tarp nominuotų buvo Tomasikas, Probierzas, Vassiljevas, Goralskis ir Černychas. Būtų buvę įdomu pamatyti, kaip būtų pasibaigusi apdovanojimų ceremonija, jei mes būtume tapę čempionais. Man apdovanojimų ceremonija buvo visiškas nesusipratimas.
Jau dabar žinome, kad kitą sezoną komandoje nebus Konstantino Vassiljevo. Kaip reaguoji į informaciją, kad kitą sezoną būtent tu žaisti po puolėjais?
- Man tai nebūtų nauja patirtis. Paskutinėse pasaulio čempionato atrankos rungtynėse prieš Slovakiją aš būtent ten ir žaidžiau. Panašiai buvo ir paskutinėse sezono rungtynėse su Poznanės „Lech“. Treneris mane įleido į aikštę ir liepė žaisti po puolėjais. Aš pats galiu rungtyniauti kraštuose arba 10-uoju numeriu.
A.Novikovo tolimas įvartis į „Korona“ vartus:
Ar su Fedoru Černychu tu esi geriausiai susižaidęs?
„Žinoma, kad taip. Mes vienas kitą pažįstame jau daug metų ir kartu žaidžiame nacionalinėje komandoje. Štai kodėl aš noriu su juo kartu žaisti ir klube. Tiek jis, tiek aš galime žaisti kraštuose ir 10-uoju numeriu, o kai mes žaidžiame šalia vienas kito, tada mūsų susižaidimas būna pats efektyviausias ir duoda daugiausiai naudos.
Kokie yra tavo santykiai su tiesioginiais konkurentais dėl vietos startinėje sudėtyje?
- Santykiai yra labai geri. Likus penkiems mačams iki sezono pabaigos, aš gyvenau viename kambaryje su Franku (Przemysławas Frankowskis, - aut. pastaba). Taip pat labai gerai sutariu su Dmytro Chomczenowskiu. Mūsų konkurencinė kova dėl vietos aikštėje neturi įtakos mūsų santykiams už aikštės ribų. Be to, man patinka aiški situacija ir aš visada noriu, kad aikštėje žaistų geriausi žaidėjai. Žinoma, ar gausi vietą aikštėje nusprendžia treneris, nes būtent jis prisiima atsakomybę už komandos rezultatus ir ją formuoja.
Naują trenerį komandoje turite jau daugiau nei 10 dienų. Ar sunku per tokį trumpą laiką pažinti trenerio asmenybę ir suprasti jo lūkesčius?
- Manau, kad situacija jam yra žymiai sudėtingesnė. Mes visi esame atviri bendradarbiavimui. Iš mano pusės, treneris gali pasitikėti, kad aš atiduosiu visas jėgas ir visada būsiu pasiruošęs padėti. Dabartinė situacija yra tokia, kad visi žaidėjai verčia naują lapą ir iš naujo kovoja dėl vietos pagrindinėje sudėtyje.
Jums su Fedoru kiek blogiau sekasi rinktinėje. Po geros pradžios pasaulio čempionato atrankoje, dabar pralaimėjote tris rungtynes iš eilės.
- Visos nesėkmės prasidėjo Slovakijoje, kai pralaimėjome 0-4. Ten sužaidėme labai prastas rungtynes. Anglijoje mes per daug bijojome savo varžovų ir taip pat pralaimėjome. Paskutines rungtynes prieš Slovakiją pralaimėjome namuose ir tai buvo labai skaudus pralaimėjimas. Mes žaidėme gerai, sukūrėme nemažai progų, bet mums pritrūko efektyvumo. Tuo metu mūsų varžovai iš dviejų pusprogių pelnė du įvarčius. Tai puikiai charakterizuoja Slovakiją, o tai yra labai gera komanda.
Ar tu su Fedoru jautiesi Lietuvos futbolo žvaigždėmis?
- Daugelis mums tai sako. Žinoma, kad smagu girdėti tokią nuomonę, bet mes visą tai turime įrodyti aikštėje.
Kaip Lietuvoje buvo sureaguota į tai, kad su „Jagiellonia“ tapai Lenkijos vicečempionu?
- Labai pozityviai. Atvykus į rinktinę, daug kas norėjo pamatyti medalius ir prašė detaliai papasakoti apie rungtynes su „Lech“ ir sezono pabaigą. Galiausiai, juk ne kiekvienais metais lietuviai laimi medalius „Ekstraklasa“ lygoje.
Kokie „Jagiellonia“ šansai sėkmingai pasirodyti Europos lygos atrankoje?
- Manau, kad mes turime gerą komandą ir tikrai galime kažką nuveikti. Sulaukėme gerų burtų, nes Batumio „Dinamo“ ir „Qabala“ klubai mums tikrai yra įkandami, nors varžovai iš Azerbaidžano tikrai pareikalaus daugiau jėgų. Visi supranta, kad Europoje gali geriau save parodyti ir galbūt tai kažkam padės pakilti į aukštesnį sportinį lygį.
Taigi, tu neketini likti „Jagiellonia“ klube visą savo karjerą?
- Aš to nesakau, nes nežinau kokia bus mano ateitis. Žinoma, kad aš džiaugiuosi būdamas „Jagiellonia“ klube. Būtent čia aš laimėjau sidabro medalius ir pelniau lemiamą įvartį. Tačiau aš neslepiu, kad ateityje norėčiau save išbandyti vienoje iš stiprių Vakarų Europos lygų. Tačiau norint tai pasiekti, turiu sistematiškai dirbti ir į priekį judėti tik žingsnis po žingsnio.
