Lietuvos futsal rinktinės lyderis J.Jeremejevas: „Futsalas – man ir darbas, ir hobis“ interviu

Pirmą kartą Vilniuje vyksiančioms Europos Futsal čempionato (UEFA Futsal EURO) atrankos varžyboms po truputį ruošiasi ir Lietuvos rinktinės kandidatai. Pasak vieno komandos senbuvių Jurijaus Jeremejevo, mūsų komanda pastaruoju metu progresuoja ir gali kovoti dėl patekimo į kitą etapą.

2017-ųjų sausio 27-29 dienomis lietuviai namuose varžysis su Prancūzijos ir Andoros komandomis. Šis turnyras taps pirmuoju oficialiu rinktinės pasirodymu sostinėje ir pirmosiomis futbolo varžybomis „Siemens“ arenoje.

Artėjant atrankos kovoms LFF.lt pakalbino vieną rinktinės lyderių Jurijų Jeremejevą, kuris ne tik žaidžia, bet ir užsiima treniravimu Vokietijoje. 26 metų klaipėdietis yra ragavęs šalies A lygos čempionato patirties, bet galų gale pasirinko žaisti salėje ir su Futsalo žaidimu sieja savo ateitį.

- Kaip pradėjote žaisti futbolą?

- Pats esu klaipėdietis, tad viskas prasidėjo Klaipėdoje, žaidžiant kiemo futbolą. Futbolas man patiko ir vėliau sugalvojau nueiti į treniruotes, kur mano pirmuoju treneriu buvo Vladimiras Ivanovas. Vėliau taip jau atsitiko, kad perėjau į salės futbolą. Jis Klaipėdoje yra kiek populiaresnis nei kituose Lietuvos miestuose.

- Kokios priežastys lėmė lūžį jūsų karjeroje, kad apsisprendėte tapti Futsalo žaidėju?

- Futbolo treniruočių sąlygos lauke nebuvo idealios. Tuo metu Klaipėdoje vienintelė komanda buvo „Atlantas“. Lietuvoje savo, kaip futbolininko, nemačiau. Futsalas man buvo patrauklesnis ir labai patiko, be to, jį žaisdavo mano draugai. Taip pat žiemą Klaipėdoje vykdavo geri turnyrai, todėl palaipsniui aš persiorientavau į žaidimą salėje.

- Futsalo žaidimas turi savų subtilybių. Ar į jį pereiti yra sunkiau ir ko šis žaidimas reikalauja?

- Žinoma, sunkiau pereiti iš lauko (futbolo) į salės futbolą, nei atvirkščiai. Žaidimas salės futbole viskas vyksta greičiau, turi naudoti abi kojas ir mąstymas turi būti geresnis. Mano manymu, pirmiausia, maži vaikai turėtų pradėti treniruotes nuo salės futbolo ir tik po to pereiti į lauko futbolą, nes salėje jie įgauna techninių ir taktinių įgūdžių, taip pat išmoksta bendradarbiauti su žaidėjais. Patyrusiam lauko futbolo žaidėjui yra kiek lengviau pereiti į futsalą, kai jis yra visko išmokęs ir tuomet jis gali būti naudingas.

- Kaip save apibūdintumėte kaip žaidėją, koks Jūsų vaidmuo aikštėje?

- Sunku apie save kalbėti, bet atsižvelgiant į pastaruosius turnyrus, mano žaidimo stilius klube ir rinktinėje labai stipriai skiriasi. Klube man patinka žaisti su kamuoliu ir pulti. Rinktinėje man tenka imtis lyderio vaidmens ir nėra lengva. Čia man labiau tenka žaisti taktiškai, agresyviai ir gynybinį futbolą.

- Lietuvos rinktinė gruodį žaidė Baltijos Futsal taurės turnyre, kur po lygiųjų su estais ir pabaigoje nusileidusi latviams liko antroje vietoje. Kaip vertinate pastaruosius rezultatus ir komandos žaidimą?

- Žaidimas yra geresnis. Iš tiesų pagal turimas sąlygas mes tikrai progresuojame. Problema ta, kad nėra stabilumo, žaidėjai keičiasi, todėl treneriui yra sunku kažką „modeliuoti“. Stabilesnė šalies lyga mums padėtų pasiekti geresnių rezultatų.

- Sausio pabaigoje Vilniuje įvyks Europos čempionato atrankos turnyras. Ko jame tikitės?

- Tikimės, kaip ir visada, laimėti ir žengti toliau. Šiame atrankos etape nėra neįveikiamų varžovų. Su tais pačiais prancūzais mes jau esame žaidę ir žinome, kad jie nerodo stebuklų. Tad mums reikia tiesiog gerai pasiruošti, kovoti ir matysime, kaip viskas vyks toliau. Manau, kad esame pajėgūs žengti į kitą etapą. Viskas priklausys nuo mūsų, kaip šiam turnyrui pasiruošime.

- Kaip vertinate tai, kad pirmą kartą rinktinė žais Futsalo varžybas Vilniuje vienoje didžiausių šalyje, „Siemens“ arenoje?

- Tokia iniciatyva yra tikrai sveikintina. Kai žaidėme Kėdainių arenoje, ten buvo fantastiška atmosfera. Manau, jog „Siemens“ arenoje ji bus ne ką prastesnė. Esame labai patenkinti, kad teks žaisti tokioje arenoje. Kaune Futsalas sulaukdavo daugiau dėmesio, o Vilniuje dar nesame žaidę. Tad įdomu pamatyti, kokio palaikymo sulauksime čia.

- Lietuva kandidatuoja surengti 2020 metų pasaulio Futsal čempionatą. Ką manote apie mūsų kandidatūrą ir kiek tai svarbu?

- Jei laimėsime šiuos rinkimus, tai bus fantastiška Futsalo mylėtojams. Iš vienos pusės, toks turnyras būtų nuostabus Lietuvai, tačiau tam prireiktų ir didelės atsakomybės.

- Kaip Jūsų nuomone būtų galima pagerinti Futsalo lygį ir padidinti jo populiarumą?

- Mums nereikia nieko išradinėti - yra daugybė idėjų ir reikia pabandyti tai pritaikyti Lietuvoje. Manau, jog būtų gerai įvesti Futsalą į mokyklų sporto programas, kad vaikai ten galėtų pradėti žaisti futbolą. Taip pat bendradarbiauti su universitetais, kad jie galėtų rungtis tarpusavyje. Reikėtų tobulinti mūsų Futsalo A lygą, kad ji būtų nepriklausoma nuo lauko futbolo, t.y. kad lauko futbolo žaidėjai nežaistų ir salėje, ir lauke. Galbūt liktų ir ne visi pajėgiausi žaidėjai, bet galėtume atrinkti salės futbolininkus.

- Pats dirbate Futsalo treneriu Vokietijoje. Su šiuo žaidimu siejate savo ateitį? Kuo dar užsiimate laisvalaikiu?

- Laisvu metu mėgstu keliauti ir skaityti. Didelę gyvenimo dalį užima salės futbolas – tai yra mano darbas ir hobis. Šiuo metu baigiu sporto industrijos mokslus, kuriuos norėčiau susieti su Futsalu ateityje. Ieškau įvairių kelių, kaip tai padaryti ir ateityje prisidėti prie žaidimo populiarinimo Lietuvoje.