A.Macijauskas: „Norisi, kad Lietuva žaistų Olimpiadoje“

Po nenusisekusio nacionalinės Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės draugiškų rungtynių maratono, buvę rinktinės žaidėjai Arvydas Macijauskas ir Dainius Adomaitis teigia, kad pulti į paniką – neverta.

Krepšininko karjeras baigę lietuviai neabejoja, kad atėjus lemiamų rungtynių momentui, patyrę Lietuvos rinktinės žaidėjai ir treneriai susikaups ir demonstruos patikimą krepšinį.

 „Rinktinė yra gera – aukšto meistriškumo žaidėjai ir treneriai. Pats pasiruošimas yra labai įdomus ir kiek kitoks nei anksčiau. Tai galbūt ir lemia dabartinį rezultatą, tačiau nepamirškime, kad draugiškos varžybos yra draugiškos, o oficialios – oficialios“, –  „delfi.lt“ teigė D.Adomaitis.

Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzininkas neabejoja, kad rinktinės trenerių štabo keisti neverta.. „Matėme, jog treneriai nemažai ekspermentuodavo ir tai lemdavo tuos rezultatus. Treneris, norėdamas išbandyti tam tikrą penketą ar žaidimo modelį, laiko tuos žmones aikštelėje, nekreipdamas daug dėmesio į rezultatą. Tam ir yra draugiškos varžybos. Nereikia sureikšminti. Treneriu kolektyvas yra labai geras, patyręs ir daug metų kartu dirbęs. Jie tikrai žino, ką galima geriausiai ištraukti iš tos grupės, todėl palikime treneriams spręsti, kurie yra tikrai geriausi savo srities specialistai Lietuvoje. Rinktinę veda patyrę žaidėjai, daug metų rungtyniavę kartu, todėl svarbiausiais momentais tų blogų momentų bus vis mažiau ir viskas bus gerai“.

2003 metų Europos čempionas A.Macijauskas neabejoja, kad pagrindinė draugiškų rungtynių ciklo problema – žaidėjų traumos.

„Žaidimas kol kas buksuoja. Nemažai traumų. Seibučio trauma – rimta, Jasaičio irgi. Kalnietis pasitempęs kirkšnį. Aš, kaip buvęs sportininkas, žinau, jog tai yra labai nemalonu tiek žaidėjui, tiek komandai psichologiškai, tiek treneriui, kuris tokiais atvejais nebežino, kaip strateguoti žaidimą. Daug niuansų. Svarbiausia – reikia tikėti“.

Buvusi Lietuvos krepšinio žvaigždė taip pat pridūrė, jog vasarą poilsį aukoti darbui su rinktine yra ypač sunku: „Žaidėjai vieni vyresni, kiti jaunesni. Baigę ilgus klubinius sezonus. Krepšinis greitėja, reikia vis daugiau šuolio, jėgos, ištvermės. Chroniškų traumų taip pat ne mažyn. Sunku suburti komandą, kuri būtų visiškai sveika. Po sezono ir motyvacijos mažiau: norisi pailsėti, pabūti su šeima, su draugais. Kiekvienas žaidėjas turi savo asmeninį gyvenimą. Iš karto reikia žaisti, treniruotis ir tai yra sunku. Reikia skristi į Jungtines Valstijas, Venesuelą... Šiaip ar taip, visi žaidėjai yra pasirengę atstovauti Lietuvai, nori žaisti, laimėti. Stebėsiu, kaip eilinis pilietis – kelsiuos naktimis, sirgsiu“.

„Turime tikėti komanda. Esame lietuviai. Nesvarbu, jog knygose rašo, kaip lietuvis džiaugiasi, kad kaimynui tvartas dega ar tvora nugriuvo... Norisi, kad Lietuva žaistų Olimpiadoje, nes Olimpiada be krepšinio – nelabai“, – pripažino A.Macijauskas.