Skaitytojo laiškas: nevykusios krepšininkų sutiktuvės arba geriau būtų nesutikę

Prabėgus dienai po Lietuvos vyrų rinktinės sutiktuvių, antradienį portalo Krepsinis.net redakciją pasiekė skaitytojo Sauliaus laiškas, kuriame jis išsako nuomonę apie renginį ir žeria kritikos organizatoriams. Pateikiame neredaguotas Sauliaus mintis.

Dažnai mėgstama pabrėžti, kad Lietuva – krepšinio šalis. Iš čempionatų parvežti medaliai mums jau tapo ne tik siekiamybe. Veikiau galima sakyti, jog jei ant krepšininkų kaklų netviska bent bronza, čempionatas Lietuvai – nepavykęs. Tokios buvo ir šios pasaulio pirmenybės. Iš jų vyrai grįžo tuščiomis. Bet šįkart ne apie šį apmaudų faktą.

Nepaisant neiškovotų medalių, rinktinei buvo nuspręsta suorganizuoti, kaip teigta, šventines, triukšmingas ir įspūdingas sutiktuves. Tik ar jos buvo tokios? Triukšmingos – galbūt, šventinės bei įspūdingos – vargu.

Dvi valandas trukęs „įspūdingas šou“ priminė per dvi dienas paskubomis suorganizuotą renginį, kuriame pasirodyti atvyko ne tie, kas turėjo, o tie, kas tiesiog tą dieną galėjo. Buvo įspūdis, kad „šventės“ organizacijos ėmėsi ne profesionalai, bet vidurinės mokyklos vienuoliktokai, prieš tai porą kartų surengę kalėdinę vakaronę ar naujametinį žiburėlį.

Buvo teigiama, kad renginys primins krepšinio rungtynes. Ar kas nors suprato tokią idėją? Vaikai, mušinėjantys kamuolius, palaikymo komandos šokėjos – bent jau dalyvaujant sutiktuvėse gyvai, viskas atrodė kaip vienas didelis nesusipratimas.

Klausimas: kas parinko atlikėjus šioms sutiktuvėms ir jų repertuarą? Deivis su savo daina „Lietuva“, „Thundertale“ su „Žemėj Lietuvos“, „Rondo“ su „Netikėk, ką priešai suoks“, Vilija su „Aš tikrai myliu Lietuvą“. Kaip originalu ir nenusibodę, ar ne?

Ir bene didžiausias renginio nesusipratimas – ne kas kitas, o vedėjas Mindaugas Stasiulis. Čia – atvejis, kai apėmė toks jausmas, lyg jis šnekėtų tik tam, kad eteris nebūtų tuščias. Jokio pasiruošimo, tik juokeliai, kurie turbūt juokingi buvo tik jam pačiam.

Keli pavyzdžiai: „Attention“, spėkit, kas čia? Nu, koks Dima Bilanas? Ne. Ir ne Conchita“, „Adas – rinktinės vadas“, „o dabar iš lėktuvo išlips popiežius“, „aš Pocienės labai laukiu ir Valančiūnienės“, „o, žiūrėkit, susimeistravau Vido Mačiulio kamuolį“ bei ar galima tęsti ir tęsti.

Didžiausia gėda Stasiuliui turėtų būti du kartus bandyta tarti LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės pavardė, kurios nė karto sėkmingai ištarti jam nepavyko. Pirmą kartą ji buvo Gudzinavičiūtė, o antrą jau – Gudzevičiūtė. Bravo, Mindaugai.

Ką gi, renginio kulminacija jau čia. Krepšininkai pagaliau atvyko ir įveikę ilgą kelią scenos link pagaliau į ją pakilo. Čia, didelei nuostabai, jiems ant kaklo buvo užkabinti ąžuolų vainikai. Renginio organizatoriai, matyt, pamiršo, kokia yra ąžuolo vainiko simbolika – jis teikiamas nugalėtojams. Ar ketvirtą vietą čempionate galima tuo laikyti? Vienareikšmiškai ne, kad ir kaip galbūt kažkam tai skaudžiai atrodo.

Nori – nenori, kyla paskutinis retorinis klausimas: ar šių sutiktuvių išvis reikėjo? Ar krepšinio šaliai ketvirtoji vieta yra tas pasiekimas, kurį reikėtų švęsti, ir mūsų ambicijos tiek sumenko? Norėtųsi tikėti, jog ne.  

Portalas Krepsinis.net neatsako už laiško turinį, kadangi tai yra subjektyvios skaitytojo mintys. Turite ir jūs ką pasakyti? Rašykite edgaras@krepsinis.net.