D.Vištartaitė: „Į pasaulio čempionatą važiuojame iš naujo kovoti dėl titulo“

Vos praėjusiais metais suburtas Mildos Valčiukaitės ir Donatos Vištartaitės porinio irklavimo duetas iškart tapo Europos čempionėmis. Tais pačiais 2013-aisiais lietuvaitės skynė vieną pergalę po kitos ir po neįtikėtino finišo iškovojo ir planetos pirmenybių auksą. Nenugalimos, dominuojančios, tobulos – tokiais ir panašiais atsiliepimais švaistėsi žiūrovai, sirgaliai ir kai kurios pasaulio žiniasklaidos grupės.



Auksinės irklavimo poros irkluotoja Donata Vištartaitė, duodama interviu portalui Sportas.lt, teigė, jog į pasaulio čempionata lietuvaitės važiuoja iš naujo kovoti dėl titulo, o ne jo ginti. Donata taip pat atskleidė kokia yra sportininkės įprasta diena, kokie santykiai tarp irkluotojų bei kas kelia didžiausią įtampą varžybų belaukiant.



- Iki pasaulio čempionato liko mažiau nei dvi savaitės. Kokios nuotaikos prieš svarbiausias metų varžybas?

- Nuotaikos labai permainingos. Jaučiu ir artėjantį varžybų jaudulį, kyla tam tikra įtampa, bet kita vertus labai laukiu varžybų, to jaudulio, azarto. Taip pat jau „užuodžiu“ ir atostogų kvapą, kurių be galo laukiu.



- Yra sakoma, jog apginti sunkiau nei iškovoti, kaip manote ar tikrai taip yra?

- Žinoma, apginti iškovotą titulą yra kur kas sunkiau, tiek aplinkinių požiūris į čempioną, kad jis negali niekam pralaimėti, tiek pačių mūsų iškelti itin aukšti reikalavimai sau, neleidžia lengviau atsikvėpti, sukelia tam tikrą spaudimą. Mes nuo šio spaudimo stengiamės atsiriboti, į pasaulio čempionatą važiuojame ne ginti pernykščio titulo, bet kovoti dėl jo iš naujo.

- Kaip atrodo įprasta jūsų diena?

- Paprasta treniruočių diena atrodo ganėtinai nuobodžiai: miegas, valgis, treniruotė ir vėl iš naujo valgis, miegas, treniruotė Laisvo laiko tikrai lieka ne daug, o ir po sunkios treniruotės dažnai entuziazmas kažką ypatingo nuveikti išgaruoja.



- Kokius santykius palaikote su konkurentėmis? Ar nepasitaiko pykčių?

- Su konkurentėmis dažnai sutariame tikrai draugiškai, jokių pykčių Aišku, bet kokia draugystė su konkurentėmis ant vandens baigiasi.

- Lenktynių dieną didžiausią nerimą kelia: varžybų laukimas, pradžia, galbūt įtampa ypatingai sukyla jau pačių lenktynių metu (matant į priekį tolstančias varžoves)?

- Aišku, įtampa vis didėja artėjant varžybų metui, tačiau davus startą jokių pašalinių minčių nebelieka. Lieka tik pastangos tinkamai sekti savo partnerę, kuri diktuoja mūsų komandai ritmą.



- Galbūt yra ar buvo kokia nors kita sporto šaka, kurioje įsivaizduotumėte save be irklavimo? Trumpiau tariant: kas jei ne irklavimas?

- Prieš pradedant irkluoti, lankiau lengvąją atletiką. Bėgiojau vidutinio nuotolio distancijas, o ir sekėsi ganėtinai neblogai, todėl manau, jog jei ne irklavimas tai būtų būtent bėgimas.